Laikas kelyje dabar pats pavojingiausias

Klaipėdos universiteto absolventas T. Zadrauskas pasirinko Klaipėdos miestui itin aktualią bakalaurinio darbo temą – „Avaringumo geografija Klaipėdos miesto gatvėse“. Padedamas bakalaurinio darbo vadovo Lietuvos respublikos geografijos mokslų daktaro Eduardo Spiriajevo, studentas analizavo avaringumo intensyvumą, dažnumą ir pasiskirstymą pagal Klaipėdos miesto gatves.

Didžiausias avaringumas – miesto centre

Paklaustas apie temos pasirinkimą, Tomas Zadrauskas tikino, esą pasirinkti temą paskatino rašytas kursinis darbas apie viešąjį transportą Klaipėdoje.

„Norėjau ir toliau vystyti transporto temą, išanalizuoti, kokios sritys yra pavojingiausios Klaipėdos mieste, nes dažniausiai visi kalba apie užmiestį. Miesto analizė daroma, bet ne taip detaliai. Aš stengiausi pažvelgti į situaciją giliau, ištirti rizikingas vietas“, – pasakojo bakalauras.

Nagrinėdamas Klaipėdos miesto gatvių avaringumo situaciją, T. Zadrauskas paminėjo, jog daugiausiai avarijų įvyksta ten, kur yra didelė žmonių koncentracija.

Bakalaurinio darbo vadovas doc. dr. E. Spiriajevas išskyrė Taikos prospektą, Šilutės plentą, Minijos gatvę, Baltijos prospektą. Pasak jo, šiose vietose, dėl didelio judėjimo, įvyksta daugiausiai įskaitinių eismo įvykių.

„Eismas Klaipėdoje yra vidutinio saugumo. Lygindamas su kitais kraštais, pavyzdžiui, Liepoja, Kaliningradu, Ryga, galiu pasakyti, kad Klaipėdos saugumas atitinka vidurkį. Pagal tendencijas matome, kad eismo įvykių skaičius mažėja, mažėja žuvusiųjų ir sužeistųjų skaičius, tačiau reikia nepamiršti – mažėja ir gyventojų skaičius“, – apie avaringumo tendencijas sakė doc. dr. E. Spiriajevas.

Kitokia vairavimo kultūra vasarą

Absolventas Tomas Zadrauskas, kalbėdamas apie avaringumą Klaipėdoje džiaugėsi – esą lyginant su praėjusiais metais, avarijų skaičius sumažėjo apie 30 proc.

„Prieš dvejus metus tik du žmonės žuvo eismo įvykiuose, tad situacija gerėja. Vis dėlto norint įžvelgti konkrečias tendencijas, reikėtų analizuoti kiekvieną sankryžą. Be to, įtakos turi paros, savaitės, metų laikas. Pavyzdžiui, mane nustebino, kad vasarą įvyksta daugiau eismo įvykių nei žiemą“, - aiškino T. Zadrauskas.

Doc. dr. E. Spirajevas pabrėžė, kad rugpjūčio mėnesį registruojama daugiausiai eismo įvykių. „Rugpjūčio mėnesį vyksta apie 10-11 proc. visų eismo įvykių, kurie yra registruojami per metus. Dabar laikas pats pavojingiausias“, - įspėjo E. Spiriajevas.

Jis pastebi, kad vasarą kinta ir žmonių vairavimo kultūra: „Vasaros metu žmonės, važiuojantys į pajūrį, gali pajausti visai kitą vairavimo kultūrą – vairuotojai elgiasi nemandagiai, pasitaiko įvairių pažeidimų. Ne sezono metu, kai išvažiuoja poilsiautojai, mieste lieka vietiniai, kurių vairavimo kultūra yra išugdyta.“

Vietoj greičio ribojimo kalnelių – išmaniosios eismo duobės

Savo bakalauriniame darbe absolventas Tomas Zadrauskas ne tik gilinosi į avaringiausias Klaipėdos miesto zonas, lygino Klaipėdos ir kitų miestų situaciją, bet ir teikė siūlymus avaringumo būklei Klaipėdoje gerinti.

Anot bakalaurinio darbo vadovo, T. Zadrauskas siūlo naują priemonę – išmaniųjų eismo duobių rengimą vietoj greičio ribojimo kalnelių. „Tai – švedų išradimas. Kelio jusotoje yra įrengiamas sistemos modulis, o šalia kelio pastatomas nedidelis greičio matuoklis. Transporto priemonei viršijant greitį, atsiveria maždaug 6 cm gylio įlinkimas ir toks pažeidėjas įvažiuoja į nedidelę duobę“, - apie studento pasiūlytą priemonę kalbėjo doc. dr. E. Spiriajevas.

Siūlytos ir rekomendacijos, susijusios su gulinčių policininkų išdėstymu, greičio ribojimo klausimu: „Jis siūlė savo rekomendacijas – kur mieste labiau reikėtų riboti greitį, kur turėtų atsirasti gulintys policininkai.“

Kritikuoti greičio slopinimo kalneliai, menkas greičio matuoklių išsidėstymas.

„Kai kuriose vietose greičio slopinimo kalneliai galėtų būti labiau pastebimi, kitokios formos, kitur jų galbūt nereikėtų. Tomas kritikuoja tai, kad vienu metu Klaipėdoje veikia tik trys greičio matuokliai, nors jų yra daugiau. Važiuojant link Melnragės, Girulių yra greičio matuokliai, tačiau jie neveikiantys, suniokoti vandalų“, - situaciją paaiškino doc. dr. E. Spiriajevas.

Nacionalinės reikšmės tyrimas

Doc. dr. Eduardas Spiriajevas, pabrėždamas studento Tomo Zadrausko bakalaurinio darbo svarbą, teigė, jog tokio pobūdžio tyrimas – vienas iš pirmųjų Lietuvoje.

„Mūsų tyrimas yra geografinis, erdvinis ir teritorinis. Jis parodo avaringumo žemėlapį, avaringas vietas. Mes – vieni iš pirmųjų, atlikę tokį tyrimą Lietuvoje. Tokiose šalyse kaip Kinija, Indija, Pakistanas, kur gyvena daug žmonių, yra parašyta daug straipsnių, tyrimų apie tai, o Lietuvoje informacijos, kuria galima remtis, trūksta“, - sakė doc. dr. E. Spiriajevas.

Bakalauras Tomas Zadrauskas antrino savo darbo vadovui. Pasak jo, iki šiol tokia analizė Lietuvos miestuose nebuvo vykdoma. „Užsienyje, ypatingai Japonijoje, mokslininkai turi atskirą šaką – avaringumo geografiją. Lietuvoje toks darbas nebuvo darytas. Pamaniau, kad tokia tema gali būti naudinga Klaipėdos miestui“, - dėstė studentas.

Viešojo administravimo ir socialinės geografijos katedros bakalaurui Tomui Zadrauskui už bakalaurinį darbą „Avaringumo geografija Klaipėdos miesto gatvėse“ Klaipėdos miesto savivaldybė skirs piniginę premiją.