Kontrolės sistema: subalansuota sunkvežimiams, baus visus

Lietuvoje įrengti svėrimo judant priemones pasiūlyta praėjusių metų vasaros pabaigoje parengtoje intelektinių transporto sistemų (ITS) studijoje. Joje numatyta, kad pirmajame projekto įgyvendinimo etape viename didžiausių transporto mazgų - keliuose aplink Kauną, taip pat Klaipėdos prieigose, turėtų atsirasti keliolika vietų, kuriose būtų sumontuota minėta įranga.

"Pagrindinė šios įrangos funkcija būtų sunkvežimių "antsvorio" kontrolė. Nors yra Valstybinė kelių transporto inspekcija, atliekanti šią užduotį, rūpinantis šalies keliais vilkikų kontrolės turėtų būti daugiau - tik taip mes galime išsaugoti kelių dangą, tiltus ir pan.

Remiantis preliminariais skaičiavimais, per metus Lietuvos keliais važiuoja 273 tūkst. perkrautų transporto priemonių. Tokie duomenys daromi remiantis statistika, jog šalyje iš visų pasvertų sunkiasvorių automobilių 15 proc. viršija leistiną svorį", - "Autosalonui" sakė Lietuvos automobilių kelių direkcijos direktoriaus pavaduotojas Egidijus Skrodenis.

Seks visus

Tačiau ITS taikiniu taps ne tik sunkesnius nei leistina krovinius vežantys ir mokėti papildomus mokesčius vengiantys vilkikų vairuotojai - ši sistema skenuos visų pro numatytose vietose įrengtas vaizdo kameras pravažiuojančių automobilių valstybinius registracijos numerius ir juos tikrins pagal duomenų bazes.

"Kompiuteris akimirksniu nustatys, kurie automobiliai nėra praėję techninės apžiūros ir kurių savininkai neturi privalomojo transporto priemonių valdytojų (vairuotojų) civilinės atsakomybės draudimo sutarties. Automatiškai tokiam vairuotojui bus skiriama bauda - tokia pačia tvarka, kaip dabar skiriama viršijus greitį ir šį pažeidimą užfiksavus automatiniam greičio matuokliui", - teigia E. Skrodenis.

Tuo pačiu principu bus skiriama bauda ir už sunkvežimių "antsvorį".

Kada ir kur - dar nežinia

Tikslaus vietų, kur stovės naujoji ITS įranga, sąrašo LAKD atstovai sako dar neturintys. Žinoma tik tiek, kad pirmajame etape ITS priemonės bus įrengtos 14 vietų pakaunėje ir ties uostamiesčiu.

"Visas preliminarias vietas reikia ištirti smulkiau. Šiuo metu VĮ Transporto ir kelių instituto bei Vilniaus Gedimino technikos universiteto darbuotojai bando nustatyti, kur geriausiai sumontuoti svėrimo ir numerių fiksavimo įrangą, kad jos nebūtų įmanoma išvengti važiuojant aplinkkeliais.

Be to, ITS įrangos montavimo vietoms yra tam tikri reikalavimai - kelio ruožas turi būti ilgas, negali būti jokių kalnelių, vingių. Reikėtų ir apskaičiuoti, kiek iki vienos ar kitos vietos kainuotų elektros įvedimas", - tvirtina E. Skrodenis.

Kol kas tiksliai neaišku ir tai, kiek kainuos ITS įdiegimas. LAKD direktoriaus pavaduotojo teigimu, preliminariai šios sistemos įrangos sumontavimas 10-yje vietų galėtų kainuoti apie 20 mln. litų, tačiau daug kas nemažai priklausys būtent nuo parinktų jai vietų.

Tikimasi, kad visi techniniai klausimai bus išspręsti iki metų pabaigos, ir tada bus paskelbtos techninės specifikacijos bei tarptautinis ITS įrengimo konkursas. Vis dėlto datos, kada keliuose atsirastų pirmoji tokia įranga, E. Skrodenis įvardinti nesiryžo.

"Sunku pasakyti. Patirtis rodo, kad panašaus masto konkursų rezultatai dažniausiai skundžiami. Kad ir automatinių greičio matuoklių sistemos įrengimas - dėl ginčų nuo idėjos iki jos įgyvendinimo viskas užtruko net 5 metus. Keistas verslininkų požiūris, juk svarbiausia turėtų būti eismo saugumas. Tad ir ITS atveju tai gali būti ilgas bei sudėtingas procesas", - neslėpė vienas LAKD vadovų.

Optimistiniu atveju, jei skundų nebūtų, pasirašyti pirkimo dokumentus ir pradėti įrangos montavimo darbus tikimasi jau po 3 mėnesių nuo konkurso paskelbimo dienos, tad ji pradėti veikti galėtų jau 2013-aisiais.

Fiksuos ir kitus pažeidimus

E. Skrodenio teigimu, naujoji sistema veiktų ne mažiau 10 ar 15 metų, o jau netolimoje ateityje ją būtų galima papildyti naujomis funkcijomis.

"Pavyzdžiui, Suomijoje šiuo metu bandoma ITS įranga, kuri fiksuoja ne tik numerius, bet ir tai, ar vairuotojai segi saugos diržus, ar prie vairo kalba mobiliaisiais telefonais. Tad ir pas mus tokios ar panašios funkcijos galės būti įdiegtos", - sakė valdininkas.

Tiesa, anot jo, prieš įgyvendinant ITS diegimo projektą teks keisti Administracinių teisės pažeidimų kodeksą, kad būtų įteisintas minėtų pažeidimų fiksavimas automatine įranga.

PALAIKYMAS. Egidijus Skrodenis teigia, kad idėjai Lietuvos keliuose diegti ITS pritaria ir Susisiekimo ministerija, ir Valstybinė kelių transporto inspekcija, ir Valstybinė saugaus eismo komisija.