Klaipėdos regionas - tarp geriausiai naudojančių ES lėšas

Šiaulių ir Klaipėdos regionų savivaldybės iki šiol sėkmingiausiai naudojasi Europos Sąjungos paramos lėšomis gatvėms ir vietinės reikšmės keliams rekonstruoti. Vien Šiaulių regione gatvių būklei gerinti jau investuota beveik 10 mln. litų, Klaipėdos regione – beveik 7 mln. litų 2007–2013 m. laikotarpio Europos regioninės plėtros fondo (ERPF) paramos lėšų. Labiausiai vėluoja Marijampolės apskritis, iki šiol panaudojusi tik 167 tūkst. litų šio fondo paramos.

Šiuo metu šalyje įgyvendinama 70 savivaldos transporto projektų, 20 projektų jau baigti. Šiems projektams įgyvendinti iki šiol savivaldybėms išmokėta beveik 45 mln. litų ERPF paramos ir 5,6 mln. litų valstybės biudžeto lėšų. Gatvių ir vietinės reikšmės kelių rekonstrukcijos darbai vyksta beveik visose – 55 iš 60-ties Lietuvos savivaldybių.

"Regionų gyventojai laukia atliekamų darbų ir darbščiausiose savivaldybėse jau gali džiaugtis rezultatais. Galimybę Europos Sąjungos lėšomis pagerinti gatvių ir vietinių kelių būklę turi kiekviena savivaldybė – deja, kai kurioms iš jų dar stinga aktyvumo“, – sakė susisiekimo ministras Eligijus Masiulis.

Sparčiausiai atliekamais darbais išsiskiria Šiaulių miestas, jau pasinaudojęs 5,8 mln. litų ERPF parama, bei Šilutė, gatvėms gerinti panaudojusi 3,3 mln. litų paramos. Tuo tarpu penkios savivaldybės – Vilniaus ir Kauno miestų bei Neringos, Marijampolės ir Pakruojo rajonų – dar nepradėjo vykdyti numatytų savivaldos transporto projektų.

Kokiems konkretiems transporto projektams panaudoti skiriamas ES lėšas, savivaldybės sprendžia pačios. Pavyzdžiui, Šiauliuose ES paramos lėšos naudojamos miesto pietiniam aplinkkeliui tiesti ir esamoms gatvėms rekonstruoti. Daugiau kaip 3,5 km naujų ir rekonstruotų gatvių sujungs pietinį miesto rajoną su pramoniniu, sumažins transporto srautus centrinėje miesto dalyje. Numatoma, kad projektas bus įgyvendintas anksčiau nei planuota, ir jau šiais metais naujuoju aplinkkeliu bus leidžiamas eismas.

Šilutės savivaldybės sprendimu ES paramos lėšomis tvarkomos septynios gatvės Darbininkų mikrorajone, kur gatvių būklė buvo pati prasčiausia. Šios gatvės pritaikomos augančiam automobilių ir pėsčiųjų eismui. Be to, rengiamasi gatvių rekonstrukcijai ir Naujakurių mikrorajone.

Didžiausia ES parama savivaldos transporto projektams numatyta Kauno miestui – čia gatvių rekonstrukcijai bus galima panaudoti 24,5 mln. litų ERPF lėšų. Kaune planuojama rekonstruoti A. Juozapavičiaus prospektą, Parodos ir K. Petrausko gatvių dalis, rekonstruoti tiltą per Jiesią ir privažiuojamuosius kelius. Tačiau projektų įgyvendinimo darbus dar tik rengiamasi pradėti.

Daugelis tvarkomų bei numatomų rekonstruoti gatvių Lietuvos regionuose iki rekonstrukcijos buvo žvyruotos, kai kurios turėjo labai seną, susidėvėjusią asfalto dangą. Tvarkant gatves paklojama kokybiška asfalto danga, pagrindinėse gatvėse įrengiami šaligatviai ir dviračių takai, apšvietimas, pasirūpinama želdiniais. Atliekami darbai pagerina kasdienes vietinių žmonių gyvenimo sąlygas, pagerina eismo saugą, be to, sudaro palankesnes sąlygas plėtoti verslą, turizmą, pritraukti investicijas.

Iš viso 2007–2013 m. laikotarpiu Lietuvoje numatoma įgyvendinti apie 180 savivaldos transporto projektų, jiems numatyta 428 mln. litų ES parama. Lėšos regionų transporto infrastruktūros projektams yra paskirstytos tolygiai pagal tam tikrus kriterijus, pvz., pagal bendrą regiono teritorijoje esančių kelių ilgį, regione registruotų transporto priemonių skaičių.