Klaipėdoje gali sumažėti pėsčiųjų perėjų

Grupelė specialistų, lydimų Klaipėdos savivaldybės ir Kelių policijos biuro darbuotojų, per dvi užpraeitos savaitės dienas apžiūrėjo kone visas pagrindinėse miesto gatvėse įrengtas pėsčiųjų perėjas.

"Vakarų ekspreso" žiniomis, svečiai iš Vilniaus padėtį Klaipėdoje kalbėdami neoficialiai pavadino tragiška - ji esą daug blogesnė nei kituose šalies miestuose.

Klaipėdos valdžiai negailėta pastabų - neva nemažai perėjų yra ten, kur jų apskritai neturėtų būti. Pavyzdžiui, tos šviesoforais nereguliuojamos perėjos Taikos ir Baltijos prospektuose ar Šilutės plente, kur yra po 3 eismo juostas kiekviena kryptimi. Komisijos teigimu, tokiose vietose perėjas reikėtų naikinti. Panaši padėtis yra ir Liepojos gatvėje tarp Panevėžio ir Girininkijos gatvių - čia esą perėjų apskritai nereikia.

Taip pat konstatuota, kad keturias eismo juostas (po dvi kiekviena kryptimi) turinčiose gatvėse nereguliuojamose perėjose pėstiesiems reikėtų įrengti saugumo saleles, pavyzdžiui, naujai rekonstruotoje Minijos gatvės atkarpoje tarp Jūrininkų prospekto ir Smiltelės gatvės.

Pastebėta ir tai, kad ne vienoje vietoje yra netinkamas horizontalusis perėjų ženklinimas. Pavyzdžiui, iki gatvės atėjęs pėsčiųjų takas yra 3 metrų pločio, o pačios perėjos plotis - jau 6 metrai.

Nuo ekspertų akių neprasprūdo ir tai, jog perėjose ties dviračių takais nėra nuovažų nuo šaligatvių, tad taip sukuriamos problemos ir dviratininkams, ir neįgaliesiems vežimėliuose. Sukritikuotos ir zebru nepažymėtos perėjos bei tos, kuriose toks žymėjimas jau nusitrynęs.

Pasigesta ir kryptinio perėjų apšvietimo.

Klausimai, klausimai

Tokias pastabas klaipėdiečiams pareiškę specialistai iš Vilniaus vadovaujasi ministerijos parengtomis ir tik rugpjūtį LAKD direktoriaus patvirtintomis Pėsčiųjų perėjų įrengimo taisyklėmis. Jos iš tiesų teigia, jog esant dviem eismo juostoms kiekviena kryptimi, pėsčiųjų perėja privalės būti įrengta su saugumo salele, o jeigu pėsčiajam reikia pereiti daugiau nei dvi eismo juostas kiekviena kryptimi, turės būti įrengtas šviesoforas arba požeminė pėsčiųjų perėja.

Įdomu tai, kad savo pastabas SM ir LAKD atstovai uostamiesčio valdžiai ruošia nepaisydami to, kad minėtosios naujos taisyklės yra privalomos tik įrenginėjant naujas pėsčiųjų perėjas arba rekonstruojant senąsias.

Jos negali būti privalomos atgaline data, o apžiūrėtos uostamiesčio perėjos juk įrengtos pernai, prieš 10 metų ar 1980-aisiais.

Be to, juk neįmanoma įrengti saugumo salelės keturių eismo juostų gatvėje taip, kad nesusiaurėtų tos eismo juostos. O kaip tada gretimose juostose sutilps, sakykime, sunkvežimis ir autobusas?

Dar vienas klausimas - kaip gatvę pereiti, pavyzdžiui, Baltijos prospekto pradžioje gyvenantiems žmonėms? Pėdinti kilometrą iki požeminės perėjos Taikos žiede ir vėl grįžti kilometrą atgal? Ar kasti naują požeminę perėją? O gal įrengti naują šviesoforą pėstiesiems? Kas apmokės šiuos šimtus tūkstančių litų kainuojančius darbus - savo pageidavimus į kairę ir dešinę švaistantys Vilniaus ekspertai ar elementariems dažams atnaujinti perėjas nesukrapštanti savivaldybė?

Tik rekomenduos

SM Saugaus eismo skyriaus vyriausiasis specialistas Dmitrijus Bialas pripažįsta, kad minėtos taisyklės, kuriomis vadovaujantis apžiūrėtos uostamiesčio pėsčiųjų perėjos, išties negalioja atbuline data. Tad kokia prasmė buvo važiuoti į Klaipėdą, o dabar gaišti laiką rašant apžiūros išvadas, kurių įgyvendinimui miestas vis vien neturės pinigų?

"Viskas - saugaus eismo vardan. Taip, mūsų išvados - daugiau rekomendacinio pobūdžio, ką nors įsakinėti miestui ar juolab taikyti sankcijas, jei jis mūsų siūlymų neįgyvendins, mes negalėsime.

JEIGU Klaipėdos savivaldybė sąžiningai laikytųsi Susisiekimo ministerijos rekomendacijų, visose perėjose Baltijos prospekte tektų arba įrengti šviesoforus, arba statyti pėsčiųjų viadukus, arba rausti požeminius tunelius.

Suprantu, kad tos taisyklės atbuline data negalioja, suprantu ir tai, kad trūksta lėšų, tačiau kalbama apie žmonių gyvybes. Todėl mes privalome miesto valdžiai rekomenduoti vadovautis naujose taisyklėse nustatytais perėjų įrengimo principais ir taisyti dabartinę padėtį Klaipėdos gatvėse", - "Autosalonui" paaiškino D. Bialas.

Pasak jo, darbo grupė artimiausiu laiku paruoš Klaipėdos miesto gatvių pėsčiųjų perėjų patikrinimo protokolą, kuriame bus detaliai išdėstytos pastabos ir pasiūlymai dėl perėjų saugumo gerinimo. Šis protokolas kartu su lydraščiu, adresuotu Klaipėdos savivaldybei, bus pateiktas Susisiekimo ministerijos vadovybei. Lydraštyje bus prašoma miesto savivaldybės užtikrinti protokolo nutarimų vykdymą.

Ar išgirs ekspertus?

Tiesa, D. Bialas "Autosaloną" tikino, kad bendra visų uostamiesčio perėjų būklė nėra bloga, tačiau dalį patikrintų perėjų reikėtų tvarkyti, rekonstruoti ar papildyti inžinerinėmis saugaus eismo priemonėmis.

"Neskaitant tipinių netikslumų (netinkamai įrengti kelio ženklai ir nubrėžtas horizontalusis ženklinimas), pasitaiko ir inžinerinių saugaus eismo priemonių stoka, tai yra neretai trūksta iškilių saugumo salelių, greičio mažinimo priemonių (kalnelių), pėsčiųjų eismo trasos iškreivinimų, atliekančių žvilgsnio nukreipimo į atvažiuojančius automobilius funkciją.

O jei pėsčiųjų perėja nėra saugi ir eismo saugos problemos sunkiai išsprendžiamos inžinerinėmis saugaus eismo priemonėmis - šviesoforais, pėsčiųjų viadukais ar požeminiais tuneliais, vertėtų pagalvoti apie pėsčiųjų perėjos perkėlimą ar net panaikinimą", - sakė SM vyr. specialistas.

Ar į šias pastabas atsižvelgs Klaipėdos savivaldybė ir ims diegti specialistų pasiūlytas priemones, niekas iš jos atstovų pažadėti nesiryžo.

Aišku viena - papildomai pinigų nėra numatyta nei naujiems šviesoforams, nei saugumo salelėms, nei požeminiams tuneliams ar kryptiniams šviestuvams. O ir turima menka suma švaistoma ne atnaujinti dryžiams ant numindžiotų Klaipėdos "zebrų" kūnų, bet norint įtikti draudimo bendrovėms ir ant asfalto paišant jų rengiamų akcijų logotipus.

Tad ar nebus taip, kad miesto valdžia sureaguos į komisijos pastabas ir perėjas... panaikins?

Naujos taisyklės

Neseniai Susisiekimo ministerijos iniciatyva Lietuvoje pirmą kartą parengtos Pėsčiųjų perėjų įrengimo taisyklės. Jos privalomos visoje šalyje įrenginėjant naujas pėsčiųjų perėjas arba rekonstruojant senąsias.

Dabar naujosios taisyklės nustato reikalavimus pėsčiųjų perėjoms valstybinės reikšmės keliuose, o savivaldybių gatvėse ir keliuose kol kas bus rekomendacinio pobūdžio. Po metų taisykles planuojama patvirtinti susisiekimo ministro įsakymu ir jos galios visoje Lietuvos teritorijoje bei bus taikomos visiems keliams ir gatvėms.

Taisyklės nustato bendrąsias pėsčiųjų perėjų įrengimo sąlygas ir reikalavimus dėl inžinerinių eismo saugos priemonių įrengimo. Jos privalomos naujai įrengiamoms ar rekonstruojamoms pėsčiųjų perėjoms valstybinės reikšmės keliuose, rekomenduojamos anksčiau įrengtoms ir visoms vietinės reikšmės keliuose ar gatvėse esančioms bei planuojamoms pėsčiųjų perėjoms. Kad pėstiesiems būtų saugiau, savivaldybės kviečiamos jau dabar pradėti rekonstruoti pavojingas pėsčiųjų perėjas pagal šių taisyklių sąlygas ir reikalavimus.

Įrengiant perėją konkrečios taisyklės nustatytos atsižvelgiant į pėsčiųjų ir automobilių eismo intensyvumą. Taisyklėse aiškiai nurodoma, kada saugiam kelio ar gatvės perėjimui turi būti įrengiamos papildomos eismo saugos priemonės, kada reikalingos šviesoforais reguliuojamos perėjos, taip pat požeminės perėjos ar pėsčiųjų perėjos virš kelio ar gatvės.

Paprastas pėsčiųjų perėjas bus galima įrengti tik keliuose ar gatvėse, kuriose leistinas greitis nėra didesnis nei 50 km/h ir yra tik dvi eismo juostos. Esant dviem eismo juostoms kiekviena kryptimi, pėsčiųjų perėja privalės būti įrengta su saugumo salele. Transporto priemonių greitis tokioje perėjoje galės būti ne didesnis kaip 50 km/h. Jeigu pėsčiajam reikia pereiti daugiau nei dvi eismo juostas kiekviena kryptimi, turės būti įrengtas šviesoforas arba požeminė pėsčiųjų perėja.

Taisyklėse taip numatyta, kokiais atvejais reikia įrengti greitį mažinančius kalnelius, gatvės susiaurėjimus, požemines pėsčiųjų perėjas arba pėsčiųjų tiltus, koks turi būti pėsčiųjų perėjos matomumas vairuotojui ir kita naudinga informacija.