Kas antras dideles pajamas gaunantis žmogus linkęs viršyti greitį

Dažniausiai Kelių eismo taisykles (KET) šalies vairuotojai pažeidžia viršydami greitį, kalbėdami mobiliuoju telefonu ir neprisisegdami saugos diržo, o pėstieji - pereidami važiuojamąją kelio dalį tam neskirtoje vietoje bei nesegėdami atšvaito tamsiuoju paros metu ar esant blogam matomumui.

Tyrimo duomenimis, net pusė dideles pajamas gaunančių žmonių linkę viršyti greitį. Tuo tarpu mažesnes ir vidutines pajamas gaunančių žmonių - trečdalis.

Tokia tendencija išryškėja daugelyje Europos šalių, išskyrus kai kurias Skandinavijos šalis, kur nuobaudos dydis priklauso nuo pažeidėjo pajamų, o tai lemia ir kur kas didesnę atsakomybę.

Rinkos tyrimų bendrovės "GfK CR Baltic" tinklalapio Autoledi.lt užsakymu atlikto tyrimo duomenimis, net trečdalis vairuojančių gyventojų - 36 proc. - pripažino, jog dažniausiai KET pažeidžia viršydami greitį.

Pasak "GfK CR Baltic" Lietuvos padalinio vadovo Andriaus Norkevičiaus, 18,1 proc. kalba mobiliuoju telefonu vairuodami, o 14,2 proc. neprisisega saugos diržo. Vyrai labiau linkę neprisisegti saugos diržo, o moterys dažniau kalba mobiliuoju telefonu.

"18,6 proc. vairuojančių vyrų neprisisega saugos diržo. Tuo tarpu tarp moterų antras pagal populiarumą KET pažeidimas - kalbėjimas mobiliuoju telefonu. Penktadalis vairuojančių moterų (19,6 proc.) kalba mobiliuoju telefonu vairuodamos, - teigia A. Norkevičius.

Tik 5 proc. apklausoje dalyvavusių vairuojančių pripažino, jog dažniausiai nepraleidžia pėsčiųjų. Apklausos duomenimis, pažeidimus dažniau daro jaunesnio amžiaus žmonės. Be to, greitį viršija dažniau Šiaurės ir Vidurio bei Pietų Lietuvos gyventojai - Panevėžio, Šiaulių Kauno, Alytaus, Marijampolės apskričių, bei didžiųjų miestų gyventojai.

Iš visų apklausoje dalyvavusių žmonių, daugiau nei pusė (54,6 proc.) pereina važiuojamąją kelio dalį tam neskirtoje vietoje. Penktadalis apklaustųjų (21,7 proc.) dažniausiai pažeidžia KET nesegėdami atšvaito tamsiuoju paros metu ar esant blogam matomumui.

Pasak Lietuvos policijos eismo priežiūros tarnybos viršininko Gintaro Aliksandravičiaus, analogiški pažeidimai atsispindi eismo įvykių statistikoje ir yra vieni iš pagrindinių veiksnių, lemiančių eismo įvykius.

"Pastebime, kad saugos diržus prisisega vis daugiau vairuotojų bei keleivių. Saugos diržas 3-4 kartus sumažina mirtinos traumos galimybę, - sako G. Aliksandravičius., - Tačiau tėveliai ir mamytės vis dar abejingi savo vaikučių saugumui. Nemaža dalis jų vaikus automobilyje veža dažniausiai ant galinės sėdynės, neprisegtus, tarp priekinių vairuotojo ir keleivio sėdynių".

G. Aliksandravičius sutinka, kad kai kurios nuobaudos neadekvačios keliamai grėsmei.

"Šiuo metu už kalbėjimą mobiliuoju telefonu vairuojant numatyta administracinė bauda 20-40 litų. Tai tikrai neadekvati nuobauda tai grėsmei, kurią sukelia telefonu prie vairo kalbantys vairuotojai, - teigia G. Aliksandravičius, - Be atsakomybės griežtinimo reikėtų pagalvoti ir apie socialines reklamas ar kitokias akcijas šia tema. Panašūs veiksmai, skatinantys nepažeisti KET, seniai vykdomi kitose Europos šalyse."