Kamščiai kenkia ir vairuotojų smegenims, ir širdžiai

Kamščiai kenkia ir vairuotojų smegenims, ir širdžiai

Jums dažnai tenka stovėti transporto kamščiuose? Atsargiai - jūs priklausote padidėjusios rizikos grupei, tikimybė jums atsisveikinti su nepriekaištinga sveikata, o gal net ir gyvybe - didesnė nei tų vairuotojų, kurie važinėja neapkrautais keliais.

Londono (Didžioji Britanija) higienos ir tropinės medicinos instituto darbuotojai nustatė, kad stovėjimas eismo kamščiuose padidina infarkto riziką. Galimybė patirti širdies priepuolį smarkiai padidėja per šešias valandas po to, kai žmogus kurį laiką kvėpavo oru, kuriame - didelė išmetamųjų dujų koncentracija.

Medikai Anglijoje ir Velse ištyrė beveik 80 tūkstančių pacientų, patyrusių širdies priepuolį, atvejų ir šiuos duomenis palygino su oro užterštumo jų rajonuose rodikliais. Tyrėjų išvada, šešių valandų laikotarpiu po pabuvimo ore su aukšta išmetamųjų dujų koncentracija (sieros ir azoto oksidų, anglies monoksido ir dioksido ir kitų medžiagų) širdies priepuolio rizika yra labai padidėjusi, o vėliau ima mažėti.

Specialistų teigimu, oro užterštumas nėra tiesioginė priepuolio priežastis, jis tik prisideda prie jo. Greičiausiai priepuolio priežastimi yra kraujo sutirštėjimas, esantis oro užterštumo pasekmė.

Kenkia intelektui

Tai, kad automobilių išmetamosios dujos gali sukelti išeminį insultą ne tik pagyvenusiems asmenims, tačiau ir asmenims, kurie neserga širdies ligomis, preliminariose savo tyrimų išvadose patvirtino ir danų mokslininkai. Insulto priežastimi dažnai būna kraujo sutirštėjimas, trikdantis jo patekimą į smegenis.

Išmetamųjų dujų poveikį tyrėjai iš Danijos vėžio draugijos siejo su aplinkos monitoringo rezultatais - jie palygino paskutiniųjų ketverių metų kietųjų dalelių atmosferoje rodiklius tam tikroje teritorijoje ir duomenis apie insultus iš ligoninių, esančių 15 km spinduliu.

Padaryta išvada, jog didelio užterštumo dienomis į ligonines buvo atvežama 21 proc. žmonių, patyrusių insultus, daugiau nei kitu metu.

Jau anksčiau skelbta, kad, remiantis amerikiečių tyrimais, yra ryšys tarp automobilių išmetamųjų dujų ir autizmo - neva moterys, gyvenančios 300 metrų atstumu nuo greitkelių, dukart labiau rizikuoja pagimdyti kūdikius autistus. Be to, esą nustatyta, jog vaikai, kurie gyvena didesniu užterštumu dėl transporto pasižyminčiose teritorijose, prasčiau pasirodo intelekto testuose, yra labiau linkę sirgti depresija bei turėti dėmesio sutrikimų.

O štai Egipto mokslininkai, remdamiesi bandymų su pelėmis rezultatais, pranešė, kad automobilių išmetamosios dujos pažeidžia galvos smegenis taip, kad yra sukeliama agresija. Be to, benzinu kvėpavusioms pelėms buvo užfiksuoti galvos smegenų pažeidimai.

Pakeliui į darbą - nerimas

Intensyvūs transporto srautai bei kamščiai turi ir kitokį - psichofiziologinį poveikį. Teigiama, jog intensyvus eismas ir pavojus kur nors pavėluoti dėl spūsties gali pakelti kraujo spaudimą, o vėliau ir sukelti rimtų sveikatos sutrikimų. Prie tokios išvados priėjo Didžiosios Britanijos mokslininkai, atlikę tyrimą, įvertinantį nematomą įtampą vairuojant intensyvaus eismo metu, kuri gali neigiamai paveikti fizinę ir psichinę žmogaus būklę.

Kita vertus, Kanados mokslininkų gauti rezultatai atskleidė, jog vairuotojai dar didesnį stresą patiria važiuodami į darbą net tokiomis sąlygomis, kurios nereikalauja papildomo dėmesio, nes tuo metu jie apmąsto su darbu susijusias problemas, kurios dažniausiai sukelia daugiau nerimo nei pats automobilio vairavimas.

Tad ką daryti - gal apskritai atsisakyti vairavimo, jei jis kenkia sveikatai?

"Su vairavimo intensyvaus eismo sąlygomis keliama įtampa galime susitvarkyti, jei išmoksime vairuoti atsakingai ir numatyti įvykius kelyje. Be to, turėtume visada stengtis vairuoti kiek įmanoma efektyviau ir ramiau bei leisti tą patį daryti ir kitiems eismo dalyviams", - pataria "Renault" vairavimo mokyklos instruktoriai.

Pasak jų, įtampa gali neigiamai paveikti vairavimą, todėl, jei jaučiamės susijaudinę, reikėtų išbandyti atsipalaidavimo būdus. Laukiant žalio šviesoforo signalo verta pabandyti giliai kvėpuoti naudojant diafragmą. Skaičiuojant iki keturių orą reikėtų įkvėpti per nosį ir iškvėpti per burną. Tą reikėtų pakartoti nuo 20 iki 30 kartų.

"Vairuodami turėtume pasirūpinti, kad aplinkui mus būtų kuo mažiau blaškančių ar erzinančių dalykų. Dėl to geriau klausytis atpalaiduojančios, o ne triukšmingos muzikos", - tvirtina instruktoriai.

Pasak jų, sumažinti įtampą gali padėti veido raumenų atpalaidavimas ir paprasti pratimai rankoms, pavyzdžiui, smarkus vairo suėmimas ir atleidimas abejomiem rankomis.

Beje

Medikai teigia, kad rūkymas automobilio salone sveikatai kenkia labiau nei išmetamųjų dujų įkvėpimas. Jų skaičiavimu, rūkančių žmonių mašinose nuodingų dalelių koncentracija yra 24 kartus aukštesnė nei jų namuose ir 20 kartų aukštesnė nei baruose, kur galima rūkyti. 

Šiuo metu skaitomiausi

Skaitomiausi portalai

Šiuo metu skaitomiausi

Šiuo metu skaitomiausi

Rašyti komentarą

Plain text

  • HTML žymės neleidžiamos.
  • Linijos ir paragrafai atskiriami automatiškai
  • Web page addresses and email addresses turn into links automatically.
Sidebar placeholder