Kada atvažiuos savarankiški automobiliai (5)

Važiuos kolonoje

"Volvo" yra ir vieni iš dar vienos autonominio važiavimo pakraipos - važiavimo kolonoje - autorių. Projekto, pavadinto SARTRE, bandymai jau vyksta. Pavyzdžiui, vienoje trasoje Ispanijoje išbandyta kolona iš 2 vilkikų ir 3 lengvųjų automobilių.

Šios idėjos esmė tokia - vairuotojas gali prisijungti prie kitos mašinos ar net jų visos kolonos ir toliau judėti automatiniu režimu, vienodu greičiu su kitomis toje kolonoje esančiomis transporto priemonėmis. Tuo metu pačiam žmogui valdyti mašinos nebereikia. Panorėjęs šią koloną jis gali palikti bet kuriuo metu - tereikia išjungti autopilotą.

Dar vienas "Volvo" išradimas šioje srityje - magnetinis kelias. Netoli Geteborgo koncerno inžinieriai įrengė 100 metrų ilgio atkarpą, į kurią po asfaltu, 20 cm gylyje, buvo sumontuoti nedideli magnetai, o mašinose - magnetinio lauko davikliai.

Skirtingai nuo vaizdo kamerų ir GPS įrangos, kurios galimybės dėl tam tikrų priežasčių kartais būna ribotos, magnetams netrukdo nei oro sąlygos, nei kiti veiksniai. Jie sukuria savotiškus "nematomus bėgius", o elektronika neleidžia nuo jų nukrypti į vieną ar kitą šoną.

Ir į kalnus, ir garaže

"Audi" kompanija, beje, kaip ir "Daimler", iš Kalifornijos valstijos gavusi leidimą bandymams bendrojo naudojimo keliuose, šių metų pradžioje Detroito autosalone pristatė technologiją, vairuotojui leidžiančią palikti mašiną, kad ši galėtų savarankiškai susirasti vietą stovėti ir laukti šeimininko.

"Kol kas naudojame terminą "pilotuojamas vairavimas", nes taip norime pabrėžti, kad kol kas automobilio kontrolė yra vairuotojo rankose. Sprendimus priima vairuotojas, ir jo, o ne kompiuterio veiksmai yra prioritetiniai. Automatinio pilotavimo sistemą taip pat įjungia tik vairuotojas. Jei, sakykime, eismo sąlygos pasikeičia, kompiuteris vairuotojui liepia vėl perimti vairą į savo rankas", - "pereinamąjį" požiūrį į robotus prie vairo dėsto Rikis Hudis (Ricky Hudi), "Audi" elektroninių sistemų kūrimo padalinio vadovas.

Šiaip ar taip, savarankišku parkavimu vokiečiai apsiriboti nežada. Maža to - jų vizijoje autonominiu gali būti ir sportinis modelis. Internete galima rasti ne vieną vaizdo medžiagą, kurioje įamžintas savarankiškas "Audi RS7 Concept" pasivažinėjimas Hokenhaimo lenktynių trasoje išvystant ir 240 km/h greitį. Tad kūrėjai šį modelį 500 AG jau pavadino greičiausiu bepiločiu automobiliu pasaulyje.

Mašinos autopilotas duomenis apie jos padėtį gauna iš kelių nepriklausomų GPS įrenginių - jie į valdymo bloką siunčia koordinates, kurių tikslumas - iki 1 cm. Kaip atsarginis variantas - jei WLAN ryšys sutriktų - naudojamas duomenų perdavimas radijo signalu. Aplinka sekama realiu laiku 3D kameromis.

Tiesa, absoliučia naujove "Audi" inžinieriams tai nėra - dar 2010-aisiais jie į "Pikes Peak" kalnų lenktynes nusiuntė bepilotį TT-S modelį. O pirmuoju serijiniu visiškai savarankišku Ingolštato modeliu turėtų tapti 2017 m. rinkoje debiutuosianti nauja A8 sedano karta.

Ir "Audi", ir visa "Volkswagen" grupė tokius automobilius žada bandyti jai priklausančiame Era-Lesin treke Žemutinės Saksonijos žemėje. Specialiai bepiločiam transportui testuoti ši trasa bus išplėsta pasinaudojus kaimynystėje esančiu buvusiu kariniu poligonu.

Vienysis su kinais

Nuo amžinų konkurentų nenori atsilikti ir BMW. Kurdami savo savarankišką automobilį bavarai bendradarbiauja su gana toli šioje srityje pažengusia padangų gamybos milžine "Continental AG".

Beje, pastaroji vien pernai šiam tikslui išleido 100 mln. eurų, o į projektą įtrauktų inžinierių skaičius siekia net 1 300. Pernai "Continental" gavo JAV Nevados valstijos leidimą rengti specialius autonominio transporto bandymus bendrojo naudojimo keliuose.

"Daryti tai, kas sumažintų avarijų skaičių, negali būti klaidinga, - pareiškė Ralfas Leningeris (Ralf Lenninger), "Continental" tyrimų vadovas. - Mūsų tikslas yra visiškai automatinis vairavimas, leisiantis vairuotojui žiūrėti televizorių."

Dviejų gigantų bendradarbiavimo vaisių išleisti į kelius tikimasi 2020 m., nors BMW tikina, jog jau dabar jų bandomos sistemos yra "artimos serijinėms". Omenyje vokiečiai greičiausiai turi "ConnectedDrive" sistemą, dalis kurios eksperimento tvarka buvo sumontuota 2-osios serijos kupė ir 6-osios serijos "Gran Coupe" modelyje.

Visa tai pademonstruota šiųmetinėje CES parodoje Las Vegase. BMW teigimu, vairą, akceleratorių ir stabdžius valdanti elektronika net dideliu greičiu važiuojančiam automobiliui padeda išvengti susidūrimo, patikimai laviruoja tarp kitų transporto priemonių ir net gali valdyti mašiną vadinamojo reguliuojamo slydimo atveju.

Pirmą kartą bavarų automobilis su autopilotu įveikė "Šiaurinę kilpą" Niurburgringo žiede dar 2009 m., o po dvejų metų ji buvo suderinta su "Laguna Seca" treko viražais. Tais pačiais 2011-aisiais 5-osios serijos sedanas automatiniu režimu pravažiavo 170 km autobanu nuo Miuncheno iki Niurnbergo. Jis sugebėjo savarankiškai keisti eismo juostas judėdamas iki 130 km/h greičiu. Visuose bandymuose "penktukas" iš viso nuvažiavo 9,6 tūkst. km.

O netrukus BMW žada pradėti tokių mašinų bandymus Kinijoje, kurios didmiesčių gatvės pasižymi itin dideliais transporto kamščiais. Tam žadama susivienyti su didžiausia Kinijos paieškos sistema "Baidu" - pastaroji vokiečius turėtų aprūpinti išsamiais aukštos raiškos Pekino ir Šanchajaus žemėlapiais.

Nepamiršta ir žmogaus

"Toyota" irgi kuria savarankišką automobilį - įranga aprūpintas hibridinis "Lexus LS" modelis jau įveikė nustatytą maršrutą Tokijo gatvėmis piko metu. Ši įranga - įvairūs davikliai, 360 laipsnių kampu veikiantis optinis matuoklis "LiDAR" (Light Detection And Ranging), 150 metrų spinduliu ženklus, šviesoforus ir kita stebinčios aukštos raiškos spalvotos kameros, "kooperatyvinė adaptyvinė" kruizo kontrolės sistema CACC (Cooperative-Adaptive Cruise Control) ir judėjimo trajektorijos kontrolės sistema LTC (Land Trace Control).

CACC seka priekyje važiuojančios mašinos greitį ir atitinkamai reguliuoja savąjį, o TLC vairuoja mašiną remdamasi GPS duomenimis. Mieste šis automobilis 50 metrų spindulį turinčius posūkius gali įveikti iki 64 km/h greičiu, o TLC važiuojant tiesiu keliu gali veikti esant ir 112 km/h greičiui.

Be to, "Toyota" bando ir įrangą, leisiančią automobiliams "bendrauti" tarpusavyje bei su kelio infrastruktūra. Tam japonai naudoja trumpąsias bangas. Jomis aprūpintas ir neseniai pristatytas automatinio vairavimo automagistralėje asistentas AHDA (Automated Highway Driving Assist). Koncernas net planuoja tokiems bandymams įrengti specialų poligoną Susono mieste Japonijoje.

"Daugeliui žmonių terminas "autonominis automobilis" yra mašinos be vairuotojo sinonimas. Mes laikomės kiek kitokios koncepcijos. Esame įsitikinę, kad žmogus turi būti maksimaliai įtrauktas į vairavimo procesą bet kokiomis sąlygomis. Todėl mums "autonominis automobilis" - nebūtinai mašina, visiškai kontroliuojama elektronikos. Greičiau tai mašina, aprūpinta intelektualiu ir visada dėmesingu elektroniniu vairuotojo pagalbininku, leidžiančiu vairuoti saugiau", - aiškina vienas "Lexus" ir "Toyota" vadovų Markas Templinas (Mark Templin).

Bus daugiau