Ką verta imti į bendrakeleivius

Britų apklausa byloja, jog įkyriausi keleiviai yra autobusų vairuotojai, traukinių mašinistai bei siuntų tarnybų darbuotojai, o ramiausi - mokytojai. Respondentai teigė, jog kitų vežami profesionalūs vairuotojai negali atsitraukti nuo kelio, o pedagogai pasiruošę užmerkti akis į automobilį valdančio žmogaus elgesį.

Apklaustieji beveik vienbalsiai patvirtino, kad važinėti su bendradarbiais daug maloniau nei su sutuoktiniu ar gyvenimo draugu, mat pastarieji nešykšti "vertingų" patarimų ir komentuoja vairuotojo elgesį. Panašiai elgiasi ir kita erzinanti grupė - tėvai.

Paaiškėjo, jog labiausiai vairuotojus erzina tai, kad jiems primenama apie viršytą maksimalų leistiną greitį ar nedidelį atstumą iki priekyje judančios transporto priemonės.

O populiariausias keleivių judesys, remiantis vairuotojų apklausa - griebimasis už durelių rankenos, įtemptas žvilgsnis į spidometro rodyklę ar įsivaizduojamo stabdžio pedalo spaudimas.

Vaikai apie tėvus

Tiesa, vertinant mažųjų keleivių - vaikų - akimis, vairuotojai tėvai irgi nėra šventieji. Tą byloja padangų gamintojo "Continental" bei Vokietijos Žemutinės Saksonijos eismo saugumo fondo atlikta apklausa, kurioje siekta sužinoti, kaip vaikai vertina tėvų elgesį prie vairo.

Apklausus 500 vaikų nuo 4 iki 16 metų amžiaus paaiškėjo, jog tėvai vairuotojai leidžia sau prie vairo ginčytis (tą patvirtino 75 proc. mažųjų), šaukti automobilyje (54 proc.), pyktis (41 proc.) ir kalbėti mobiliuoju telefonu (20 proc.).

Dešimtadalis vaikų prisipažino dėl tėvų veiksmų patiriantys gėdą, o 17 proc. teigia, kad toks vyresniųjų elgesys juos netgi gąsdina. Dėl artimųjų tarpusavio rietenų vaikai susierzina (22 proc.), jaučia nerimą (10 proc.) ir bijo tokių poelgių (5 proc.).

Beje, nors 35 proc. vaikų teigė besijuokiantys iš tėvų ginčų, kas penktas teigė, jog jiems teko daryti pastabas tėvams ir prašyti liautis pykus. O 54 proc. atžalų prisipažino perspėję tėvus dėl pavojingo vairavimo. Kas trečias vaikas prašė sumažinti greitį, ir tik kas dešimtas - važiuoti greičiau.

45 proc. apklaustųjų patvirtino, jog jų tėvai arba mamos kartais visiškai nežiūri į kelią.

Beje, į vairuotojus tėčius ir vairuotojas mamas jų atžalos žvelgia skirtingai. Nors 73 proc. sakė, kad tėčiai važinėja greitai, o 37 proc. - agresyviai, 49 proc. vaikų vis tik rinktųsi kelionę su tėvu. Beje, pažymėta, kad tėvai 13 proc. dažniau nei moterys keikiasi prie vairo.

Ir pabaigai - nepaisant viso to, 98 proc. vaikų teigė esantys patenkinti tėvų vairavimo maniera, 94 proc. sakė kelyje besijaučiantys saugiai. 49 proc. vaikų mano, jog jų tėvai ir mamos vairuoja geriau už kitus žmones.

Nekalbėkite su antrąja puse

Kanados mokslininkai nustatė, kad važiavimas automobiliu kartu su sutuoktiniu ar mylimu žmogumi gerokai sumažina vairuotojo sugebėjimus valdyti mašiną.

Iš pradžių tyrėjai poroms liepė sudaryti svarbiausių jų pokalbių temų sąrašą, o po to jas aptarti važiuojant. Paaiškėjo, jog tokiu atveju vairuotojai blogiau sekė kelią ir nesilaikė greičio reikalavimų - beje, nepaisant to, ar jie kalbėjosi ramiai, ar ginčijosi.

Padaryta išvada, jog "sutuoktinio faktorius" yra toks stiprus, kad barnis telefonu su antrąja puse turi daug mažesnę įtaką vairavimui nei lengvas pokalbis su mylimu žmogumi automobilyje.

Beje, tai, kas yra jūsų pakeleivis, turi nemažos įtakos eismo saugumui. Viename anksčiau atliktame tyrime buvo nustatyta, jog buvimas mašinoje nors vieno bendraamžio ženkliai padidina tikimybę jaunam vairuotojui patekti į mirtiną avariją - esą šansas žūti eismo įvykio metu išauga net 44 proc., jei automobiliu jaunesnis nei 21 metų vairuotojas važiuoja kartu su panašaus amžiaus keleiviu.

Ir atvirkščiai - jei mašinoje su jaunu vairuotoju sėdi bent vienas vyresnis nei 35 metai žmogus, mirtinos avarijos tikimybė sumažėja 62 proc., tikimybė apskritai patekti į avariją - 46 proc.