Juozas Sykas: "Tarpusavio pagarba kelyje? Retai kam tai įdomu..."

Tuo įsitikinęs klaipėdietis prokuroras Juozas Sykas - žmogus, ant kurio stalo suplaukia visų skaudžiausių Klaipėdoje ir visoje apskrityje įvykusių avarijų tyrimai.

Kaip esate įpratęs žiūrėti į eismą - vairuotojo ar avarijas tiriančio prokuroro akimis? - paklausėme jo.

Pastaruoju metu į situacijas kelyje žvelgiu daugiau eismo įvykius tiriančio prokuroro akimis. Ir pastebiu, kad absoliučia dauguma tokių atvejų avarinę situaciją išprovokuoja vienas eismo dalyvis. Pavyzdžiui, visam automobilių srautui važiuojant tvarkingai, atsiranda vienas chuliganiškai nusiteikęs vairuotojas - jis pradeda pavojingai manevruoti, aplenkęs staigiai stabdo, blaškosi po eismo juostas. Tai sukelia ir kitų vairuotojų pasipiktinimą - pastarieji tuomet nenori nusileisti, stengiasi tą chuliganą blokuoti... ir prasideda chaosas.

Apie atitvarų naudą

Karas keliuose - ar turite receptų, kaip jį nugalėti?

Nėra ir nebus kokios nors vienos priemonės ar "vaisto", kad situacija ženkliai kistų į gerąją pusę.

Visų pirma keliai Lietuvoje suprojektuoti taip, kad kelių chuliganams palikta itin daug galimybių lenkimo manevrus atlikti kertant ištisines linijas, išvažiuojant į priešpriešinio eismo juostas. Projektuojant naujus kelius ar rekonstruojant senus reikėtų nepagailėti pinigų atitvarams, skiriantiems priešingų krypčių eismo srautus. Jie galėtų būti įrengtas ir ant Mokyklos gatvės tilto Klaipėdoje, kur neretai ir 100 km/h pasiekiama.

Būdamas užsienyje, visuomet atkreipiu dėmesį į kelius, infrastruktūrą. Vakarų Europoje, Skandinavijoje užmiesčiuose stengiamasi įrenginėti atitvarus. Nors akivaizdžiai matosi, kad ir jiems buvo sunkumų (dažniausia bėda - per siauri keliai), bet vis tiek jie atitvarus įrengia. Taip išvengiama "kaktomušinių" eismo įvykių, kurie pridaro daugiausiai žalos.

Tačiau esminis dalykas yra žmonių sąmoningumas. Vairuotojas, matydamas, kad kažkas ne pagal taisykles pavairuoja, įširsta, pradeda nervintis, bando pažeidėją paauklėti, užmiršdamas, kad tuo pat metu ir pats pradeda pažeidinėti taisykles bei nervinti dar ir kitus vairuotojus. Reikia suvokti - galbūt kitam žmogui kažkas nutiko, gal apsižioplino pasirinkdamas eismo juostas ir t. t. Reikia stengtis išvengt konfliktinės situacijos. Kas iš to, jei kilęs konfliktas peraugs į avariją? Ir nekaltas gali likti, tačiau kiek problemų susidarys... Na, o jei pažeidėjas - chuliganas, reikėtų "durniui duoti kelią".

Taisyklėse trūksta aiškumo

Ar įstatymų keitimas galėtų pakeisti situaciją į gerąją pusę? Gal teisės aktuose įžvelgiate kokių nors spragų, neleidžiančių efektyviai kovoti su Kelių eismo taisyklių (KET) pažeidėjais?

Įsigaliojus naujai KET redakcijai buvo tikimasi, kad bus išspręsta daug įvairiausių situacijų, palengvintas kaltininko nustatymas ir pan. Deja, taip neįvyko. Perskaičiau visus pakeitimus ir iškart radau keliolika atvejų, kuomet susiklosčiusios situacijos gali būti vertinamos dvejopai. Taip neturėtų būti. Kartais atrodo, jog taisyklės yra specialiai "suveltos" - kad būtų darbo advokatams. Trūksta griežtesnės reglamentacijos, t. y. dažniau KET turėtų būti vartojami žodžiai "visais atvejais", "besąlygiškai privalo" ir pan.

Valstybinė saugaus eismo komisija, prieš svarstydama KET pakeitimus, galėtų su projektu supažindinti visuomenę, sulaukti ekspertų nuomonės, nes kartais susidaro įspūdis, jog bandoma išspręsti situaciją, bet taisyklės suformuluojamos taip, kad 10 žmonių jas perskaitę supras skirtingai. Turi būti aiškumas ir detalumas.

Šiaip įstatymuose numatytos piniginės bausmės nėra švelnios - jų griežtinti gal ir nereikėtų. Tačiau manau, kad reikėtų išplėsti transporto priemonių konfiskavimo, kaip papildomos bausmės už administracinius teisės pažeidimus, taikymą.

"Nesigilina į tai, kas bus"

Kasdien bendraujate su avarijų kaltininkais ir girdite įvairiausių pasiaiškinimų. Ar nesusidaro įspūdis, kad žmonėms paprasčiausiai trūksta vaizduotės, ir jie nesuvokia, kokias pasekmes jų gyvenimui gali padaryti neatsakingas elgesys kelyje?

Absoliuti dauguma vairuotojų, sukėlusių eismo įvykį, kurio metu sužeisti žmonės, nepripažįsta, kad vien tik dėl jų kaltės įvyko eismo įvykis. Prisigalvoja įvairiausių priežasčių, kas prisidėjo prie avarijos kilimo. Tai jiems kelininkai blogai kelią nuvalė, tai gatvių apšvietimas per menkas, galų gale saulė per skaisčiai švietė. Apklausinėjant įtariamuosius tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme, labai dažnai kyla įtarimas, kad jie vairuodami užsiiminėjo kažkokia pašaline veikla - tiesiog nesuprantama, kaip vairuotojas nepastebėjo vieno ar kito eismo dalyvio.

Vairuodami automobilius žmonės paprasčiausiai nesigilina į tai, kas bus, jei dėl jo kaltės bus sužeistas žmogus. Matyt, galvoja, kad tai gali nutikti kitiems, bet ne jam. Tokiais atvejais tenka mokytis iš savo klaidų. Ir jos labai brangiai kainuoja.

O gal gatvėse paprasčiausiai trūksta policijos, kurios tautiečiai įpratę bijoti? Specialūs reidai ir masinės pažeidėjų gaudymo akcijos - sveikintinas dalykas, bet ar ne efektyviau būtų nuolat patruliuojantys ir vien savo buvimu vairuotojus drausminantys pareigūnai?

Savaime suprantama, kad kuo daugiau policininkų būtų gatvėse, tuo geriau - tiek eismo saugumui, tiek ir viešajai tvarkai. Deja, kiek žinau, valstybės strategija yra ženkliai mažinti policijos pareigūnų skaičių. Tai, savaime suprantama, atsilieps ir viešai patruliuojančių skaičiui. Galbūt reikėtų didinti techninių priemonių - greičio matuoklių ir pan. skaičių.

Taisytinų dalykų - daug

Ar Klaipėda - patogus miestas vairuotojui? Ką gatvėse keistumėte?

Manau, per daug dėmesio kreipiama į "žaliąsias" zonas - prisidengiant žaliųjų plotų išsaugojimu sudaromi trikdžiai eismui. Pvz., Šilutės plento atkarpa tarp Kauno gatvės ir Sendvario žiedo. Artėjant prie pėsčiųjų šviesoforo važiuojamoji dalis iš trijų eismo juostų susiaurėja iki dviejų, už šviesoforo vėl paplatėja iki trijų. Nematau jokios logikos. Visos apsisukimo vietos, kur priešingų krypčių eismą skiria žaliosios vejos, turėtų būti su lėtėjimo juosta.

Klaipėdos valdžia deklaruoja, kad tai - draugiškas miestas dviratininkams. Bet ar saugus? Ir kas tą saugumą gali užtikrinti - geresnė dviratininkams skirta infrastruktūra, kiti eismo dalyviai ar patys dviratininkai savo atsakingu elgesiu.

Pastebiu, kad dviratininkai itin neatsargūs, ypač važiuodami per sankryžas. Štai Luizės privačių gyvenamųjų namų kvartale (o ir šiaip daug kur Klaipėdoje) gyventojai pristatę aukštų tvorų, prisodinę gyvatvorių. Artėjančiam prie sankryžos automobilio vairuotojui jos užstoja matomumą. Žmogus, siekdamas pamatyti, ar prie sankryžos neartėja transporto priemonės (arba dviratininkai), turi į sankryžą įkišti mašinos priekį. Ir tuo momentu kas nors į jį atsitrenkia. Puikiai suprantu tokius vairuotojus - jie neturėjo galimybės pastebėti atvažiuojančio automobilio, dviratininko. Negi įpareigosi vairuotoją prieš kiekvieną sankryžą išlipti iš automobilio ir eiti pasižiūrėti, ar kas neatvažiuoja. Čia matau Savivaldybės kontrolės trūkumą. Galbūt jiems reikėtų organizuoti tokių gatvių apžiūrą ir įpareigoti tvorų, gyvatvorių savininkus laikytis aukščio reikalavimų.

Nėra tarpusavio pagarbos

Koks kitų eismo dalyvių elgesys labiausiai erzina jus kaip vairuotoją?

Erzina nepateisinamai lėtas važiavimas. Yra tekę girdėti: "Aš visuomet mieste važiuoju 30 km/h greičiu, žinau, kad spėsiu visuomet sustoti, ir tai yra saugu." Bet toks vairuotojas sukelia kitų pyktį, silpnesnių nervų vairuotojai pradeda erzintis, naudoti garsinį signalą, pavojingai manevruoti. Taigi tiek per lėtas, tiek per greitas važiavimas sukelia diskomfortą.

Erzina, kad prieš šviesoforą vairuotojai nestebi, kas vyksta už priekyje stovinčio automobilio. Juk dažniausiai nėra jokių kliūčių pastebėti, kad už tos mašinos kitas automobilis pradeda važiuoti. Tuomet jau reikėtų ir pačiam pasiruošti pajudėti. Tačiau tik priekyje esančiam automobiliui pajudėjus vairuotojas pradeda ieškoti pirmos pavaros. Dėl to per sankryžą užsidegus žaliam signalui pravažiuoja 5-6 automobiliai, nors galėtų pravažiuoti gerokai daugiau.

Vairuojant visuomet reikia turėti galvoje, ar tavo vairavimas nesukelia kitiems nepatogumų, nesudaro kliūčių. Norėdamas, kad su tavimi būtų mandagiai elgiamasi, visų pirma pats turi taip elgtis. Juk ir KET 4-ajame punkte numatyta, kad eismo dalyvių elgesys grindžiamas savitarpio pagarba ir atsargumu. Tačiau retai kam tai įdomu. Matyt, vairuotojas galvoja, kad jis turi kažkokį ypatingą statusą, nepriklausomybę, "mano automobilis - mano tvirtovė, darau ką noriu".

O kokie jūsų, kaip vairuotojo, minusai? Ar pažeidinėjate KET?

Kokie gali būti minusai - vieni pliusai :) Jei sakyčiau, kad pažeidinėju KET, tai būtų tam tikra aliuzija į gerb. Rimantės Šalaševičiūtės atvejį. Sąmoningai stengiuosi taisyklių nepažeidinėti.

ANKETA

Juozas Sykas, Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūros prokuroras. Amžius - 41 metai. Vairuotojo pažymėjimas - nuo 1992 m., B ir C kategorijos. Pirmasis automobilis - pirmosios kartos "Volkswagen Golf", po to - "Audi 100", "Opel Omega", "Mitsubishi Colt", "Peugeot 206" ir keli kiti. Dabartinis - "Volkswagen Passat B5". Baustas studijų laikais, "gal prieš kokius 18 metų - nežymiai atsitrenkiau į kitą automobilį. Nebuvo anksčiau tų deklaracijų, tai teko kviesti policiją".