Išmanumas automobiliuose ima konkuruoti su saugumu

Dabartinė technologijų tendencija aiški - prietaisų skydeliai automobiliuose tampa vis labiau panašūs į išmaniųjų telefonų ekranus - jie liečiami, juose atsiranda vis daugiau funkcijų ir pan.

Atrodytų, kas čia blogo - vairuotojams tai patogu ir pažįstama, ir jie tokioms naujovėms nesipriešina. Tačiau kita šio medalio pusė - eismo saugumas: išmanieji valdymo prietaisai reikalauja daug dėmesio, o šio netenka pagrindiniu turintis būti objektas - kelias.

Kol kas gamintojams dėl to galvos labai neskauda - liečiamieji ekranai montuojami į vis daugiau modelių, o kai kurie jų valdomi vien tik tokiais prietaisais. Maža to - displėjai suteikia galimybę naudotis ir socialiniais interneto tinklais.

Panašu, kad gamintojai tiesiog pataikauja dėl "išmanumo" pamišusiems klientams, ir tokių technologijų paklausa automobiliuose vis auga.

Štai visai neseniai rinkos tyrimų kompanijos "J. D. Power" atlikta apklausa atskleidė, kad, perkant automobilį, tokių funkcijų buvimas viename ar kitame modelyje lemiamu faktoriumi yra net 15 procentų klientų. Vos prieš metus šis skaičius siekė 4 proc. Tad galima prognozuoti, kad po 3-5 metų į automobilius, kuriuose nėra daugiafunkcio išmaniojo ekrano, vairuotojai net nekreips dėmesio.

Gamintojų argumentas toks - jei prietaisų skydelyje nebus naudingų funkcijų, vairuotojai šių ieškos savo telefone, o tai bus blogai eismo saugumo požiūriu.

Štai čia ir iškyla paradoksas - vis daugiau įvairių galimybių, kurias teikia liečiamieji ekranai, yra lygiai taip pat pavojinga eismo saugumui.

Buvęs senatorius Džozefas Simitianas (Joseph Simitian), savo laiku buvęs vienas iš draudimo vairuojant naudotis mobiliuoju telefonu Kalifornijos valstijoje iniciatorių, mano, kad dabartiniai, išmanieji, valdymo prietaisai apkrauti per dideliu kiekiu visiškai nereikalingos informacijos.

Tą patį teigia ir Jutos universiteto profesorius Deividas Strejeris (David Strayer), dirbantis suvokimo ir nervų sistemos funkcionavimo srityje, ne vienos studijos, skirtos vairuotojų dėmesiui, autorius.

"Jūs negalite vienu metu žiūrėti į displėjų ir į kelią. Įvairios informacijos skaitymas automobilio prietaisų ekrane atima per daug laiko ir dėmesio, o juk situacija kelyje gali pasikeisti per dalį sekundės", - teigia jis.

D. Strejerio tyrimai atskleidė, kad vairuotojas vienos žinutės skaitymui (tokią galimybę jau irgi suteikia kai kurių automobilių ekranai) skiria 4 sekundes, o tai prilygsta ne vienai dešimčiai nuvažiuotų metrų.

Kol kas JAV nėra jokių specialių reikalavimų automobilių vidaus prietaisų ekranams, tik dauguma valstijų yra uždraudusios ne navigacijai skirto vaizdo transliavimą mašinoje šiai judant. Be to, federaliniai standartai gamintojams nurodo dar vieną nereikšmingą pareigą - suteikti galimybę vairuotojui reguliuoti ekrano ryškumą.

Nacionalinės eismo saugumo administracijos NHTSA atstovai yra užsiminę, kad vienai funkcijai įjungti ar išjungti vairuotojas nebūtų priverstas skirti daugiau nei 12 sekundžių ir daugiau nei 6 mygtuko paspaudimų ar prisilietimų prie ekrano. Tuo metu gamintojai vadovaujasi 20 sekundžių riba.

Kai kurie kritikai sako, kad net minėtos rekomenduotinos 12 sekundžių yra per daug. Su draudikais siejamos Eismo saugumo advokatų organizacijos viceprezidentas Henris Džasnis (Henry Jasny) įsitikinęs, kad gamintojams turi būti taikomas ne rekomendacinio pobūdžio, o privalomas reikalavimas kiekvieną funkciją išmaniuoju ekranu nustatyti ne daugiau kaip per 4 prisilietimus.

Skirtingi gamintojai išmaniųjų telefonų funkcijas į automobilio valdymo sistemą perkelia skirtingai. Kai kurie savo displėjus pritaiko "Android" ir "iOS" operacinėms sistemos, tad vairuotojai ekranuose mato savo išmaniųjų telefonų versijas. Kiti, pavyzdžiui, "Tesla", naudoja nepriklausomas sistemas, tačiau dubliuojančias funkcijas, kuriomis įpratę naudotis vairuotojai išmaniuosiuose telefonuose.