Įsiliejimas į eismą gali atrodyti kaip noras būti gudresniam

Vairuotojo kasdienybėje greitėjimo ir lėtėjimo juostos yra neišvengiamos, tad dažnai net nesusimąstome, kuo ši kelio atkarpa yra ypatinga. Čia svarbiausia dairymasis, tinkamas greitis bei turimos kelio atkarpos išnaudojimas. Dar svarbiau - netrukdyti kitiems eismo dalyviams.

Kai važiuodami greitėjimo juosta bandote įsilieti į eismo srautą, visada praleiskite keliu jau važiuojančias transporto priemones. Jei reikia, išnaudokite visą greitėjimo juostos atkarpą - tolygiai didinkite greitį tam, kad išvažiuojant iš jos jau būtų pasiektas eismo srauto greitis.

"Įsiliejant į transporto srautą svarbu netrukdyti kitiems vairuotojams ir tai daryti tik tuomet, kai pasieksite srautą atitinkantį greitį. Kitu atveju jūs tapsite kliūtimi, dėl kurios kiti vairuotojai bus priversti stabdyti. Deja, praktikoje dažnai pasitaiko, jog vairuotojai į srautą įsilieja nepasiekę reikiamo greičio. Neretai net nesuvokia, kad tokiu būdu trukdo kitiems", - teigia "Regitros" generalinio direktoriaus pavaduotojas Saulius Šuminas.

Kartais nutinka taip, kad greitėjimo juostos ilgio nepakanka vairuotojui pasiekti reikalingą greitį. Taip gali nutikti dėl jos gale esančios kliūties arba dėl pernelyg intensyvaus eismo. Tokiu atveju į kelią reikia įvažiuoti mažesniu greičiu nei juda visas transporto srautas arba sustoti greitėjimo juostos pabaigoje ir palaukti tinkamo įvažiavimo momento. Tuomet stengtis kiek galima greičiau pasiekti greitį, kuriuo juda kiti vairuotojai.

"Įsiliejant į jau vykstantį eismą, reikia laikytis principo - netrukdyti ir laiku pranešti apie savo veiksmus. Netinkamai numatyti ir suponuoti mūsų veiksmai gali sunervinti kitus vairuotojus, ypač jei jie mano, kad netinkamas mūsų manevras yra tyčinis, t. y. kiti vairuotojai pyksta, galvodami, kad mes įsiliedami į eismą norime būti gudresni už juos. Paprasčiau tariant, siekdami greičiau nuvažiuoti į paskirties vietą, "užlendame" sraute. Supykdyti vairuotojai gali pasielgti ne pagal Kelių eismo taisykles", - sako Vytauto Didžiojo universiteto Psichologijos katedros docentė dr. Laura Šeibokaitė.

Vytauto Didžiojo universiteto Psichologijos katedros docentė dr. Laura Šeibokaitė.

Kalbant apie lėtėjimo juostą, svarbu žinoti, kad į ją reikia įvažiuoti tokiu greičiu, kokiu buvo važiuojama tiesiu keliu. Posūkį reikia pradėti rodyti laiku, kai iki lėtėjimo juostos lieka dar apie 300 metrų. O jį išjungti galima maždaug toje vietoje, kur lėtėjimo juosta atskirta ištisine linija nuo tiesaus kelio.

Taip pat egzistuoja lėtėjimo ir greitėjimo juostų, kurios eina kartu. Tai iš esmės viena juosta, kuria naudojasi tiek norintys įvažiuoti į kelią, tiek iš jo išvažiuoti. Čia reikalingas papildomas vairuotojo dėmesingumas.

"Tais atvejais, kai greitėjimo ir lėtėjimo juosta yra bendra, tinkamo manevro pasirinkimas priklausys nuo esančios situacijos eisme. Pavyzdžiui, transporto priemonių padėtis kelyje "padiktuos" greičio pasirinkimą. Taip pat daug kas priklausys nuo to, kas turi pirmumo teisę: ar tas, kuris nori įsilieti į srautą, ar tas, kuris nori įvažiuoti į lėtėjimo juostą. Tiek pirmu, tiek antru atveju vairuotojui svarbiausias turi būti saugumas", - teigia S. Šuminas.

Vairuotojai bendrauja posūkio signalais

Anot specialistų, didelė dalis eismo įvykių įvyksta sankryžose ir atliekant posūkius, todėl vairuotojo veiksmai šiose vietose yra labai svarbūs. Reikia nepamiršti, jog jis yra atsakingas ne tik už tai, kad būtų tinkamai atliktas manevras, bet ir laiku informuoti kitus eismo dalyvius.

"Posūkio signalo rodymas - tai bendravimas su kitais vairuotojais ir pėsčiaisiais. Svarbu, kad tas bendravimas nesukeltų diskomforto kitiems eismo dalyviams bei neverstų jų reaguoti žaibiškai.

Rodydami posūkio signalą mes ne tik rūpinamės kitų eismo dalyvių saugumu, tačiau ir patys apsisaugome nuo kitų vairuotojų klaidų, kada staigiai reaguodami jie gali nesuvaldyti automobilio ir apgadinti mūsiškį", - sako Vytauto Didžiojo universiteto Psichologijos katedros docentė dr. Laura Šeibokaitė.

Kai ketinama sukti, pirmiausiai, apsidairoma. Reikia pažiūrėti į galinio vaizdo veidrodėlį, tada į priekį ir į šoninius veidrodėlius.

Svarbu suprasti, jog dirstelėjimas per petį nereiškia ilgo ir dažno žiūrėjimo, nes taip galima lengvai iškrypti iš važiavimo trajektorijos. Be to, bus sunku pastebėti, kas vyksta priešais automobilį.

"Atliekant posūkį, reikia atkreipti dėmesį į pažeidžiamiausius eismo dalyvius: pėsčiuosius, dviratininkus, mopedų vairuotojus. Ypač reikia būti atidiems atliekant posūkį į dešinę ir nepamiršti žvilgtelėti per dešinį petį tam, kad įsitikintumėte, jog, pavyzdžiui, neartėja dviratininkas. Išties dažnas vairuotojas tokių įpročių neturi, todėl eismo įvykių, kuriuose nukenčia dviratininkai, nemažėja", - teigia "Regitros" generalinio direktoriaus pavaduotojas Saulius Šuminas.

Sankryžoje prieš sukant į dešinę reikia laiku privažiuoti kiek galima arčiau dešiniosios kelio pusės. Taip išvengiama trukdymo iš paskos važiuojančioms transporto priemonėms.

"Regitros" generalinio direktoriaus pavaduotojas Saulius Šuminas.

Tuo tarpu prieš sukant į kairę, reikia laiku privažiuoti kiek galima arčiau kelio ašies, jog iš paskos atvažiuojančioms transporto priemonėms būtų palikta daugiau erdvės apvažiuoti iš dešinės pusės.

"Taip pat reikėtų atkreipti dėmesį ir į automobilio padėtį prieš posūkį, atliekant jį ir po jo. Sukant reikia gebėti išlaikyti automobilį savo eismo juostoje ir netrukdyti sukančiajam gretima juosta. Pravartu iš anksto užsiimti tinkamą juostą, kad po manevro nereikėtų papildomai persirikiuoti ir taip apsunkinti sau situaciją", - sako S. Šuminas.