Iki Jakų sankryžos - vis dar prastu keliu

Dar pernai rugpjūtį "Autosalone" rašėme apie tai, kad dėl žemės paėmimo procedūrų stringa numatoma minėto kelio atkarpos tarp 222,52 ir 228,92 km - ruožo, einančio palei Klaipėdą, nuo vadinamojo Rimkų (ar Šernų) viaduko iki Jakų sankryžos - rekonstrukcija.

Pagal techninį projektą, rekonstrukcija numatoma 2013-2015 metais. Prasidėjo 2014-ieji, tačiau dar net apytiksliai neaišku, kada darbai kelyje gali būti pradėti. Tad šiuo metu vairuotojai priversti ir toliau naudotis prastos būklės dviejų eismo juostų keliu, kuriame prieš kurį laiką greitis - dėl didesnio eismo saugumo - buvo sumažintas.

Kol kas vyksta tik "popieriniai" darbai - parengtas žemės, esančios Klaipėdos rajone - Dumpių, Rimkų, Švepelių, Jakų ir Budrikų kaimuose - paėmimo visuomenės poreikiams projektas. Su jo sprendinių ekspozicija žemės savininkai gali susipažinti nuo sausio 27 iki vasario 27 d. Dovilų ir Sendvario seniūnijose bei bendrovės "Kelprojektas" Klaipėdos padalinyje.

O vasario 28-ąją Klaipėdos rajono savivaldybės administracijoje vyks viešas projekto svarstymas. Iki šio susirinkimo gyventojai bei žemės savininkai kviečiami teikti pasiūlymus dėl projekto sprendinių.

Teismą pralaimėjo

Būtent dėl žemės savininkų ir vėluoja rekonstrukcijos pradžia.

Minėtą kelio ruožą planuojama iš dviejų eismo juostų rekonstruoti į keturias, įrengti skiriamąją juostą su atitvarais, pėsčiųjų ir dviračių taką, du naujus pėsčiųjų viadukus. Ties geležinkelio viaduku ir Klaipėdos laisvosios ekonominės zonos (LEZ) teritorija planuojamos dviejų lygių sankryžos. Taip pat ketinama perdaryti Šernų dviejų lygių sankryžą - ji bus rekonstruota taip, kad į ją ateityje įsijungs pietinio išvažiavimo iš Klaipėdos uosto kelias. Sankryžoje atsiras du eismo žiedai.

Įgyvendinti daugumos sumanymų nėra jokių galimybių dabartinėje kelio juostoje, todėl buvo nuspręsta trūkstamą žemę nustatyta tvarka paimti visuomenės poreikiams. Dar pernai sausį Nacionalinės žemės tarnybos (NŽT) direktoriaus įsakymu pradėta 10-ies Klaipėdos mieste esančių žemės sklypų ar jų dalių paėmimo visuomenės reikmėms procedūra, vasarį - dar 44 sklypų, esančių Klaipėdos rajono ribose.

Tačiau ne visi sklypų savininkai buvo tuo patenkinti. Vieno sklypo, esančio Klaipėdos mieste, savininkas Vilniaus apygardos administraciniam teismui apskundė įsakymą nacionalizuoti dalį jo turto - žemvaldžio netenkino tai, kad dalis jo sklypo būtų panaudota suplanuotai skirtingų lygių sankryžai įrengti.

Pernai gruodį jau Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas šį skundą atmetė. Tai reiškia, kad žemės paėmimo procedūra šio sklypo atžvilgiu bus tęsiama, jo savininkas jau informuotas apie kadastrinių matavimų atlikimo datą.

Pasak Lietuvos automobilių kelių direkcijos (LAKD) atstovų, atlikus kadastrinius matavimus ir sklypo dalies vertinimą rinkos verte, savininkui bus siūloma pasirašyti sutartį dėl žemės paėmimo visuomenės poreikiams ir atlyginimo už ją.

Ar dar bus teismų?

Tačiau LAKD nesiima prognozuoti, ar su šiuo asmeniu nebus naujo ginčo dėl atlyginimo dydžio. Maža to - gali būti problemų ir su kelių kitų sklypų savininkais.

Pasak LAKD Perspektyvinio planavimo skyriaus vyriausiosios specialistės Nijolės Bautrėnienės, "ar žemės savininkai, kurie nepasirašė sutarčių, patys kreipsis į teismą dėl sprendimo paimti žemės (sklypą) dalį, prognozuoti nėra galimybių".

Tačiau ji priminė, kad pagal šiuo metu galiojantį Žemės įstatymą, jeigu sutartis dėl žemės paėmimo visuomenės poreikiams ir atlyginimo už ją nesudaroma, laikoma, kad tarp žemės paėmimu suinteresuotos institucijos ir žemės savininko ir (ar) kito naudotojo yra ginčas, ir institucija, pateikusi prašymą paimti žemę, per 60 kalendorinių dienų nuo sprendimo ją paimti gavimo dienos privalo kreiptis į teismą dėl leidimo paimti žemės sklypą.

LAKD duomenimis, šiuo metu Klaipėdos rajone sutartys dėl atlyginimo dydžio ir būdo už visuomenės poreikiams paimamą žemę kelio Nr. 141 rekonstrukcijai nepasirašytos dar su 5 savininkais (dėl 6 žemės sklypų dalių). Tiesa, vieno žemės sklypo savininkas miręs, o paveldėtojai kol kas nesusitvarkę paveldėjimo dokumentų.

Klaipėdos mieste taip pat vieno žemės sklypo savininkas miręs, o paveldėtojai taip pat nesusitvarkę paveldėjimo dokumentų.

"Kadangi savininkai per nustatytą terminą dėl žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūros pradžios per nustatytą terminą į teismą nesikreipė ir įsakymo neapskundė, sprendimo pradėti procedūrą daugiau apskųsti jie negali. Tai nurodoma Žemės įstatyme", - paaiškino N. Bautrėnienė.

Be to, nors ir skelbiamas viešas žemės paėmimo projekto sprendinių svarstymas ir žmonės gali teikti įvairius pasiūlymus tiek LAKD, tiek projektą parengusiai bendrovei "Kelprojektas", panašu, kad jie laimėtų nedaug. Tiksliau, nelaimėtų nieko.

"Žemės paėmimo projekto rengimo ir viešo svarstymo metu (iki susirinkimo pabaigos) žemės savininkai gali teikti motyvuotus pasiūlymus dėl šio projekto sprendinių. Pasiūlymai neimti iš jų žemės sklypo dalies nebus laikomi motyvuotais", - trokštantiesiems pasipelnyti valstybės sąskaita daug vilčių nepalieka N. Bautrėnienė.

Tiesa, ji patikslino, kad atmestų planavimo pasiūlymų pareiškėjai parengto žemės paėmimo visuomenės poreikiams projekto sprendinius ar viešo svarstymo procedūras dar gali apskųsti NŽT.

Kada? Nežinia...

Kada prognozuojama žemės paėmimo procedūros pabaiga? - "Autosalonas" paklausė LAKD atstovės.

"To prognozuoti negalime dėl neaiškios numatomų ginčų teismuose trukmės", - atsakė N. Bautrėnienė, priminusi, jog vien anksčiau minėtas ginčas dėl sklypo Klaipėdos mieste teismuose Vilniuje buvo nagrinėjamas 9 mėnesius.

Tad kol kas lieka neaišku, ir kada prasidės pati rekonstrukcija. Dar neskelbiami ir jokie darbų atlikimo konkursai.

"Kadangi kelio ruožo rekonstrukcijos darbai bus galimi tik turint statybai reikalingą žemės sklypą (šiuo atveju - suformuotą iš nustatyta tvarka pirmiau visuomenės poreikiams paimtų žemės sklypų (dalių) ir tarp jų įsiterpusių laisvos valstybinės žemės plotų) ir tik turint nustatyta tvarka parengtą bei patvirtintą kelio ruožo rekonstrukcijos projektą (su statybos leidimu), spėlioti, kada bus skelbiami konkursai rekonstrukcijos darbams, neverta", - teigė direkcijos atstovė.

Kol nepradėta rekonstrukcija, sunkumai kyla ir LEZ įmonėms bei į jos teritoriją atvykstančiam ir išvykstančiam transportui.

"Tik rekonstruojant kelią bus galima įrengti dviejų lygių sankryžą, per kurią be sunkumų į ekonominės zonos teritoriją galės įvažiuoti ir išvažiuoti čia įsikūrusias įmones aptarnaujantis transportas. Todėl naujoji sankryža su keliu Nr. 141 būtų išsigelbėjimas. O kol jos nėra, nebus funkcionali ir naujai tiesiama Lypkių gatvė, be to, vieno lygio sankryža pavojinga ir eismo saugumo atžvilgiu", - dar rugpjūtį "Autosalonui" aiškino Klaipėdos LEZ generalinio direktoriaus pavaduotojas Raimondas Bakas.

Įstatymas

Žemės paėmimo visuomenės poreikiams projektas rengiamas tada, kai į būsimo kelio trasą patenka ir valstybinės žemės, o šalia visuomenės poreikiams paimamų žemės sklypų yra besiribojančių laisvos valstybinės žemės plotų, kuriuose pagal teisės aktus gali būti formuojami vietoj paimamo visuomenės poreikiams žemės sklypo (dalies) suteikiami nuosavybėn kiti žemės sklypai (Žemės įstatymo 48 straipsnis).