Europiečių automobiliai - spec. tarnybų taikinys

Aukšti Europos Sąjungos (ES) valstybių policijos pareigūnai slaptuose susitikimuose derina planą, kaip išplėsti teisėsaugos galias ir geriau atlikti žvalgybos ir sekimo funkcijas. Viena iš plano dalių - slapta kuriamas prietaisas, kuris ilgainiui atsirastų visuose automobiliuose, ir leistų policijai nuotoliniu būdu juos sustabdyti.

Nutrauks degalų tiekimą

Remiantis britų spauda, slaptuose dokumentuose rašoma, kad technologinė naujovė ateityje turėtų būti privaloma visiems automobiliams, kurie patektų į Europos rinką. Tokį projektą parengė Europos Tarybai pavaldus Europos teisėsaugos technologijų tarnybų ekspertų tinklas ENLETS (European Network of Law Enforcement Technology Services).

Teigiama, kad prietaisai naujuose automobiliuose gali atsirasti jau iki 2020-ųjų. Juos nuotoliniu būdu aktyvuotų policijos pareigūnai, dirbantys centrinėje būstinėje.

Kartą įjungtas prietaisas atsiradus reikalui taip pat lengvai būtų ir išjungiamas - pavyzdžiui, jeigu juo važiuotų įtariamasis. Keliais mygtukų paspaudimais būtų nutraukiamas kuro tiekimas, ir automobilio variklis užgestų.

Teigiama, kad naujoji technologija padės išvengti pavojingų nusikaltėlių gaudynių dideliu greičiu.

"Daugeliu atvejų policija nesugeba sugauti automobiliu sprunkančio nusikaltėlio, kadangi trūksta efektyvių priemonių, kaip saugiai sustabdyti transporto priemonę", - rašoma dokumentuose.

Šį slaptą pasiūlymą nutekino "Statewatch" - nevyriausybinė organizacija, kuri vertina policijos galias, valstybių sekimo politiką ir žmogaus teisių padėtį ES. Jos teigimu, naujasis planas kelia rimtą pavojų žmogaus teisėms.

Dienraščio "The Telegraph" kalbinti britų politikai planus pasmerkė kaip drakoniškus ir kenkiančius demokratijai bei žmogaus teisėms. Didžiosios Britanijos transporto ministerijos atstovas pažymėjo, jog ši žinyba neturi jokių planų diegti panašią įrangą į automobilius.

Tik teoriniu lygmeniu?

Vis dėlto Artūras Bazys, Lietuvos kriminalinės policijos biuro viršininko pavaduotojas, atstovaujantis mūsų šaliai ENLETS organizacijoje, tikina, jog britų spauda padarė burbulą "beveik iš nieko".

"Nieko konkretaus tikrai nenutarta, niekas neįpareigotas tokias naujoves diegti. ENLETS misija - lyg rinkos tyrimas, ką ateityje būtų galima pritaikyti kovojant su nusikalstamumu. Apie tą priverstinį automobilių stabdymą kalbama tik kaip apie idėją.

O britų žiniasklaida galbūt visa tai neteisingai interpretavo. Sukeltas ažiotažas tikrai neturi pagrindo, viskas - tik teoriniu lygmeniu. Iš Europos institucijų nėra jokių nurodymų dėl minimų technologijų diegimo.

Galų gale, tai priklausytų nuo kiekvienos valstybės atskirai. Gal net neapsimokėtų finansiškai jų diegti?" - "Autosalonui" teigė A. Bazys.

Beje, pernai spalį Vilniuje vyko ENLETS susitikimas, kuriame dalyvavo ES valstybių teisėsaugos, EK, Europos operatyvaus bendradarbiavimo prie ES valstybių narių išorės sienų valdymo agentūros (FRONTEX) ir Europos policijos biuro (EUROPOL), taip pat Lietuvos mokslo ir verslo atstovai. Tačiau, pasak tam posėdžiui pirmininkavusio A. Bazio, apie priverstinio mašinų stabdymo technologijas Lietuvos sostinėje nekalbėta.

Ir prieš greičio viršijimą

Verta priminti, jog dar pernai "Autosalonas" rašė apie Europos Komisijos ketinimus kaip vieną iš priemonių iki 2020 metų trečdaliu sumažinti mirčių skaičių avarijose siūlyti "intelektualios greičio adaptacijos" (angl. Intelligent Speed Adaptation, ISA) technologiją.

Šis nekaltas pavadinimas iš tiesų reiškia prievartinį kovos su greičio viršijimu būdą - privalomą elektroninių greičio ribotuvų montavimą visuose, ir naujuose, ir senuose, automobiliuose.

ISA veikia pagalbon pasitelkusi GPS palydovus, o jei automobilis turi vaizdo kameras, apie toje kelio atkarpoje leistiną maksimalų greitį sprendžiama pagal kelio ženklus.

Gavusi tokią informaciją ISA sistema veiktų pagal vieną iš dviejų scenarijų - apie greičio viršijimą vairuotojui praneštų garso signalu arba priverstinai sumažintų automobilio greitį.

Beje

Didžiosios Britanijos policija kasdien gauna 26 mln. nuotraukų su vairuotojų veidais. Pernai šioje šalyje automobilių fiksavimo ir automatinio atpažinimo mastai, palyginti su 2012 m., išaugo net 61 proc. Prognozuojama, jog po trejų metų į duomenų bazes kasmet bus įtraukiama nuo 50 iki 75 mln. vairuotojų ir jų automobilių numerių nuotraukų.