Eismo saugumo įranga niokoja automobilius

Tuo praėjusį ilgąjį savaitgalį įsitikino klaipėdietis Rolandas Pivrikas, kurio mersedesą greičio ribotuvas Minijos gatvėje sustabdė taip, kad automobilio variklio paleisti negalima iki šiol.

[CITATA]

"Sekmadienį, apie 16 val., važiavau Minijos gatve pietinės miesto dalies link. Prie 132-ojo namo yra greičio ribotuvai. Pervažiuojant vieną jų išgirdau keistą garsą, ir maždaug už 50 metrų mano automobilio variklis nustojo veikti.

Sustojęs pamačiau, jog pradurta padanga - tai atsitiko dėl išlindusio greičio slopinimo kalnelio varžto. Tačiau tai - smulkmena palyginti su tuo, ką padarė atplyšęs greičio ribotuvo gabalas. Jis nunešė man kuro siurblio apsaugą, nuplėšė siurblį ir kuro filtrą", - "Vakarų ekspresui" papasakojo R. Pivrikas.

Policininkai pasiūlė baudą

Vairuotojas sakė iš pradžių net nesumojęs, kur ieškoti pagalbos.

"Paskambinau bendruoju pagalbos telefonu 112, mane sujungė su Kelių policija. Pareigūnai man pasiūlė 100 litų baudą - pasak jų, aš privalėjau vadovautis Kelių eismo taisyklėmis ir, pamatęs ant kelio kliūtį - netvarkingą greičio ribotuvą - ją pašalinti. Laimei, neatvažiavo ir nenubaudė.

Tik įdomu, kas būtų, jei būčiau pabandęs pašalinti tą greičio slopinimo kalnelį - turbūt sulaukčiau baudžiamosios bylos už vandalizmą? Formaliai žiūrint, ir apvažiuoti tą kliūtį yra sudėtinga - reikia arba kirsti dvigubą ištisinę liniją ir atsidurti priešingos krypties eismo juostoje, arba važiuoti šaligatviu. O tai juk draudžiama tomis pačiomis Kelių eismo taisyklėmis", - sako teisinės sistemos subtilumų suvokti negalintis klaipėdietis.

"Likau per šventes be mašinos. Bet tai - niekis. Nujaučiu, kad man teks brangiai sumokėti už remontą. Iki šiol negaliu net diagnozuoti, kas tiksliai sugadinta - automobilio variklio paleisti nepavyksta dar ir dabar. Kas atsakys už tai? Juk turi būti gatvių priežiūra, turi būti atsakingos įstaigos ar asmenys", - mano R. Pivrikas.

Pasak vyriškio, iš daugybės nuolaužų prie minėto Minijos gatvės greičio ribotuvo galima suprasti, kad jis nuo šios įrangos nukentėjo ne pirmas. Maža to, sako Rolandas Pivrikas, - nuolat atplyšę kalneliai ar iš jų išlindę varžtai pavojų kelia ne tik šioje gatvėje, tačiau ir kitose Klaipėdos vietose, pavyzdžiui, Statybininkų prospekte.

Kaltas pats vairuotojas?

"Formaliai už gatvių būklę ir infrastruktūros, pavyzdžiui, tų pačių greičio slopinimo kalnelių, priežiūrą yra atsakinga savivaldybė, - neslėpė Klaipėdos savivaldybės Miesto ūkio departamento direktorius Liudvikas Dūda.

ŽALA. "Nėra prabangi mašina tas mano 1984 metų laidos mersedesas, bet spėju, kad remontas kainuos mažiausiai 500 litų", - apie Minijos gatvėje greičio ribotuvo sugadintą automobilį sakė Rolandas Pivrikas. R. PIVRIKO nuotr.

- Tačiau reikia suprasti ir tai, kad prieš užtikrindami įrangos tvarkingumą, mes turime apie gedimus gauti informaciją. Prie kiekvieno kalnelio vaizdo kameros juk nepastatysi. O kaip mes sužinosime apie jų prastą būklę, jei niekas nepraneš. Juolab kad minimas atvejis įvyko savaitgalį."

L. Dūdos teigimu, greičio ribotuvus Klaipėdos gatvėse prižiūri rangovas - bendrovė "Lemminkainen Lietuva". Tačiau ir jos specialistai kasdien nevažinėja per visus kalnelius ir netikrina jų būklės.

"Tai - gyvenimiška situacija, todėl kam nors konkrečiai suversti kaltės negalima, - apie incidentą su R. Pivriko automobiliu sakė L. Dūda. - Savo kaltės neturi pamiršti ir vairuotojas. Jei matai, kad kalnelis nėra tvarkingas, kam per jį važiuoji. Todėl policija, galėjusi nubausti vairuotoją, būtų buvusi teisi", - sakė valdininkas.

"Vis dėlto kam turėtų rašyti pretenziją nukentėjęs žmogus - savivaldybei ar bendrovei "Lemminkainen Lietuva", - paklausė "Vakarų ekspresas" L. Dūdos.

"Pirmiausia - sau pačiam, - atsakė Miesto ūkio departamento direktorius. - Juk jeigu guli grėblys, ir aš tą grėblį matau, ant jo nelipu. O jis užlipo."

Atsakomybė - savivaldybei

Marius Matiukas, advokatų kontoros "Ecovis. Miškinis, Kvainauskas ir partneriai" advokato padėjėjas, neabejoja, jog visa kaltė turi tekti gatvės savininkui, t. y. savivaldybei.

"Pretenziją reikėtų rašyti savivaldybei. Juk savivaldybės prievolė yra užtikrinti, kad jos teritorijoje esantys keliai bei jų infrastruktūra būtų tvarkingi ir tinkami naudoti", - komentavo teisininkas.

Anot jo, praktika byloja, kad su valstybės ar savivaldybių institucijų valdininkais susiduriantys žmonės dažnai išsigąsta biurokratine kalba surašytų atsakymų ir pasijunta beviltiškai.

"Nereikėtų išsigąsti tų surašytų "abrakadabrų". Ekspertams įvertinus tikslią automobiliui ar kitam turtui padarytą žalą reikėtų su civiliniu ieškiniu kreiptis į teismą. Šis ir nustatys, kas - savivaldybė ar jos samdomas rangovas - turėtų atlyginti nuostolius", - patarė M. Matiukas.

Tiesa, jis pripažino, jog konkrečiu minėtu R. Pivriko atveju policijos skirta bauda galėjo būti net naudinga.

"Aišku, jos skyrimas nekaltam žmogui, ir taip jau nukentėjusiam, būtų absurdiškas. Kita vertus, teismui policijos protokolas būtų buvęs labai konkretus įrodymas, kad automobilis sugadintas būtent greičio slopinimo kalnelio", - sakė advokato padėjėjas.