Klaipėdoje - naujos automobilių stovėjimo aikštelės, sankryžos, greičio matuokliai, dviračių takai, gatvėse - "žalioji banga", daugiau ženklų, bet mažiau nedrausmingų vairuotojų, avarijų, sužeistų bei žuvusių žmonių. Tokie yra programos siekiai.
Miesto Tarybos Saugaus eismo komisija bei savivaldybės Administracijos direktorius šią programą patvirtino, jos įgyvendinimui prireiktų beveik 13 mln. litų iš Klaipėdos savivaldybės bei valstybės biudžetų, Europos Sąjungos fondų bei privačių lėšų.
4 mln. turėtų būti išleisti 2012 metais.
Ar siekiai ir jų įgyvendinimas yra realūs?
Grandioziniai planai
Pagal programą, iki 2014 metų pabaigos mieste atsiras 7 naujos šviesoforais reguliuojamos sankryžos, magistralinėse gatvėse neliks greičio ribojimo kalnelių, bus įrengtos keturios naujos automobilių stovėjimo aikštelės, dvi iš jų miesto centre - daugiaaukštės.
Numatyta statyti dar daugiau greičio matuoklių.
Gatvėse turėtų atsirasti per 1,2 tūkst. informacinių ženklų su nuorodomis į gatves, lankomas vietas ir kitus objektus, numatomas papildomų šaligatvių bei pėsčiųjų takų įrengimas, į priemiesčius vestų dviračių takai.
Taip pat norima įrengti įvažus autobusams tose vietose, kuriose šiuo metu jie keleivius išleidžia ir priima sustoję tiesiog pirmojoje eismo juostose.
Įgyvendinus šias priemones Klaipėdos gatvėse turėtų sumažėti avarijų, sužeistų bei žuvusių žmonių, pagerėtų eismo pralaidumas.
Dalį lėšų planuojama išleisti saugaus eismo propagandai bei švietėjiškai veiklai - taip tikimasi ugdyti žmones, ypač vaikus bei jaunimą saugaus eismo tema, kad šie taptų supratingesni.
Komisijos nariams apžvelgiant programą į vieno nario repliką, jog ją įgyvendinus mieste visai neliks problemų, atsakyta: neturėsi svajonės - jos nepasieksi, neturėsi loterijos bilieto - nesitikėk laimėti milijono.
"Tai yra mūsų siekis. Aišku, realu, kad jis būtų įgyvendintas, nors tai priklausys nuo ekonominės situacijos, Tarybos sprendimų, finansavimo", - sakė komisijos pirmininkas Viačeslavas Karmanovas.
Yra nenuspėjamų aplinkybių
"Tikslų tikrai laikysimės. Negalima sakyti, kad jie nepasiekiami, žinoma, tai priklauso ne tik nuo policijos. Bet negalima ir teigti, kad rytoj nežus nė vienas žmogus - juk tai priklauso ir nuo pačių eismo dalyvių, kuriuos mes stengiamės auklėti vadinamųjų reidų metu, aplinkybių, kurių į programą neįtrauksi, nesuplanuosi, yra ir žmogiškasis faktorius", - sakė Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos biuro atstovas Mindaugas Džermeika.
Rengiant programą biuras rekomendavo magistralinėse gatvėse uždrausti posūkius į kairę, sankryžose jiems įrengti papildomas juostas, šviesoforus suderinti taip, kad jie veiktų "žaliosios bangos" principu, mažesnėse gatvėse drausti statyti automobilius darbo valandomis. Taip tikimasi pagerinti eismo pralaidumą.
Siekiant padidintieismo dalyvių saugumą policija siūlė gerinti sankryžų apšvietimą, matomumą jose, apželdinti skiriamąsias juostas ir pastatyti jose tvoreles, pėstiesiems statyti požemines ir antžemines perėjas.
PLANAS. Iki 2014 metų septyniose sankryžose turėtų būti pastatyti šviesoforai. Valdo PRYŠMANTO nuotr. |
Reikia auklėti vairuotojus
Vis dėlto programos įgyvendinimas priklauso ne vien dėl lėšų trūkumo, institucijų neveiklumo ar kitų priežasčių.
Pavyzdžiui, siūloma horizontaliu žymėjimu atskirti dviračių ir pėsčiųjų takus. Bet juk ten, kur jie atskirti linijomis jau ne vienerius metus, pėstieji ir dviratininkai vis tiek lenda į ne jiems skirtas zonas ir vis dažniau susiduria. Kokia programa padėtų išvengti tokių incidentų? Atskirti takus tvorelėmis, kaip siūlyta daryti Danės krantinėse?
Eismą miesto gatvėse nuolat aktyviai stebintis ir interneto svetainėje įvairiausius nesusipratimus publikuojantis klaipėdietis Marius Serapinas teigia programos nematęs, bet, jo nuomone, gerinant padėtį reikėtų pradėti nuo šviesoforų suderinimo, taip pat didinti pralaidumą sankryžose, jose sudaryti galimybes sukti į dešinę nelaukiant žalio signalo.
"Šiaip eismo organizavimas Klaipėdoje nėra tragiškas", - sakė jis.
M. Serapino manymu, tokios programos parengimas - sveikintinas dalykas, nepatrukdytų socialinė reklama.
"Reikėtų daugiau dėmesio skirti auklėjimui vairuotojų, kurie yra agresyvūs, įžūlūs, skuba ir visada nori būti greitesni ir pirmi. Kas darosi prie perėjų: jeigu, pavyzdžiui, Švedijoje per jas gali eiti užsimerkęs, tai pas mus į šalia jos laukiančią mama su vaiku vežimėlyje nereaguoja nei vairuojantys vyrai, nei moterys", - savo pastebėjimus vardijo M. Serapinas.
BLOGYBĖ. Eismo organizavimas mieste nėra tragiškas, tragiškai elgiasi vairuotojai, teigia Marius Serapinas. Viliaus MAČIULAIČIO nuotr. |
Avaringiausi gatvių ruožai Klaipėdoje 2010 m. | |||
Ruožo pavadinimasvykių skaičiusuvo | Sužeista | ||
Taikos pr. 61, taip pat su pagrindinėmis sankryžomis | 32 | 0x | 36 |
Herkaus Manto g. ties 20, 25, 84, su pagrindinėmis sankryžomis | 13 | 1 | 15 |
Minijos g. su pagrindinėmis sankryžomis | 10 | 0x | 14 |
Šilutės pl. ties 31, 35, 119A, sankryžose su Baltijos pr. ir Smiltelės g. | 10 | 1 | 9 |
Liepojos g. ties 10, 27, 104 | 7 | 0x | 8 |
Mokyklos g. ties 45, sankryža su Joniškės g. | 5 | 0x | 6 |
Avaringiausios miesto gatvės | |||
Įskaitinės avarijosuvo | Sužeista | ||
Taikos pr. | 50 | 0x | 56 |
Herkaus Manto g. | 17 | 1 | 19 |
Šilutės pl. | 14 | 1 | 13 |
Minijos g. | 13 | 0x | 17 |
Liepojos g. | 7 | 0x | 8 |
Baltijos pr. | 6 | 1 | 5 |
Mokyklos g. | 6 | 0x | 7 |
Pamario g. | 5 | 0x | 6 |
Smiltelės g. | 5 | 0x | 5 |
Vingio g. | 2 | 1 | 2 |
Dubysos g. | 2 | 1 | 3 |
Eismo įvykiai dėl dviratininkų ir pėsčiųjų kaltės | |||
2008 | 2009 | 2010 | |
Dėl pėsčiųjų kaltės | 92 | 63 | 41 |
Dėl dviratininkų kaltės | 14 | 17 | 22 |
Rašyti komentarą