Daugiausia nelaimių dviratininkai patiria dėl kliūčių kelyje

Kaip atskleidė Seesam ir LiJOT jaunimo tyrimas, dviratį laisvalaikiu ar kaip transporto priemonę naudoja 65 proc. jaunuolių. Tuo tarpu kompanijos Žalų departamento duomenys rodo, jog dviratininkams nepavyksta išvengti nelaimingų atsitikimų. „Dažniausiai važinėjantys dviračiu patiria įvairius kaulų lūžius, tarp kurių daugiausia rankų, šonkaulių ar raktikaulių lūžių, bei galvos traumas – susilaužo nosį, nusibrozdina ar prasikerta veidą, susitrenkia galvą,“ – teigia Seesam Asmens draudimų grupės plėtros vadovė Natalija Misėkienė.

LiJOT prezidentės Loretos Senkutės teigimu, dėl daugelio su dviračiais susijusių eismo įvykių išties galima kaltinti nekokybišką infrastruktūrą, tačiau daugybės rimtų sužalojimų būtų galima išvengti, jei dviratininkai tiesiog labiau rūpintųsi savo saugumu. „Seesam ir LiJOT kartu atlikto tyrimo duomenys rodo, jog tik 5 proc. dviratininkų dėvi šalmą, o beveik ketvirtadalis apskritai nenaudoja jokių saugumo priemonių. Važiuojant be šalmo, net menkiausias susidūrimas su kliūtimi ar stabdymo metu slystelėjęs ratas gali būti rimtos traumos priežastimi,“ – sako L. Senkutė.

Kaip skelbia Lietuvos automobilių kelių direkcija prie Susisiekimo ministerijos, pernai šalies eismo įvykiuose žuvo 26 ir buvo sužeisti 352 dviratininkai. 2010-aisiais šie skaičiai siekė atitinkamai 23 ir 335, tuo tarpu prieš dešimtmetį žuvusių dviratininkų buvo beveik keturis, o sužeistų – beveik du kartus daugiau.

N. Misėkienės teigimu, draudimo išmokos dydis priklauso nuo kliento pasirinktų draudimo sumų. Pavyzdžiui, pasirinkus dviratininko draudimo produktą, vidutinė draudimo išmoka nelaimės metu lūžus kaulams siekia 500 litų, tuo tarpu susitrenkęs galvą dviratininkas gautų nuo 400 iki 1000 litų kompensaciją. Draudimas taip pat atlygina dviratininko netyčia padarytą iki 5000 litų žalą kitų žmonių sveikatai ar turtui pagal civilinės atsakomybės draudimą.