Daugėja atvejų, kuomet dėl avarijų į teismus kreipiamasi moralinės žalos atlyginimo

Šiuo metu Lietuvoje įstatymas numato, kad draudikas už neturtinę žalą turi mokėti iki 2,5 tūkst. eurų (8 tūkst. 632 litai). Kaip pastebi teisininkai, į šią sumą asmuo gali pretenduoti tik tuo atveju, kai yra fiziškai nukentėjęs.

"Pagal įstatymo prasmę, jeigu kalbėtume vien tiktai pagal įstatymo tekstą, tai turėtų įeiti, kai padaryta žala asmeniui", - antradienį per spaudos konferenciją, kurioje apžvelgta teismų praktika bylose dėl vairuotojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo, sakė Lietuvos Aukščiausiojo teismo (LAT) teisėjas Algis Norkūnas.

Pastebima, kad teisimasis dėl neturtinės žalos teismų praktikoje yra neretas reiškinys.

A. Norkūnas priminė atvejį Klaipėdoje, kai keleivė iššoko iš važiuojančio autobuso, kurio vairuotojas važiavo su pravertomis durimis, ir buvo teisiamasi su autobusų įmone.

Lietuvoje įstatymais apibrėžta, kad draudikas savo valia nukentėjusiajam gali sumokėti iki 2,5 tūkst. eurų. Jeigu nukentėjusysis pageidauja didesnės sumos, jis gali kreiptis į teismą.

"Tai yra įskaitinė draudimo išmokos dalis tiek turtinei, tiek neturtinei žalai atlyginti. Jeigu nukentėjusysis mano, kad jam padaryta žala yra didesnė, jis turi teisę kreiptis į teismą. Žinoma, nebūtinai kreiptis į teismą, bet pareikalauti iš kaltojo asmens, įrodęs didesnę padarytą žalą, turi teisę gauti visišką žalos atlyginimą", - komentavo LAT pirmininkas Gintaras Kryževičius.

Pasiteiravus, ar dažnai piliečiai kreipiasi dėl neturtinės žalos atlyginimo, teisininkai teigė, kad tokių bylų daugėja, ieškiniuose nurodomos nemenkos sumos. Kita vertus, dėl nesusiformavusios tokių rūšių bylų praktikos sunku pamatuoti neturtinės žalos dydį.

"Šiuo metu tų bylų yra padaugėję - ir neturtinės žalos, ir su sveikatos sužalojimu. Sumos yra didesnės, ieškiniai, teismų praktika kol kas dar nėra tokia stabili, dėl to sudėtinga pamatuoti tą neturtinę žalą", - kalbėjo LAT teisėjas Egidijus Laužikas.