Pastaruoju metu autonominių, dar vadinamų savarankiškais arba bepiločiais, automobilių idėja vystoma gana intensyviai. Prie jos įgyvendinimo pluša ir automobilių gamintojai, ir informacinių technologijų specialistai, ir infrastruktūros vystytojai.
Dar prieš 10 metų vienoje pirmaujančių pasaulio technikos mokslų įstaigų, Masačiūsetso technologijos institute, buvo įkurta laboratorija "Senseable City Lab", ėmusi nagrinėti ir eismo srautų mieste ypatybių bei reguliavimo klausimus.
Ir štai dabar šios laboratorijos mokslininkai kartu su kolegomis iš Šveicarijos technologijos instituto ir Italijos nacionalinės tyrimų tarybos pasiūlė algoritmą, bepiločiams automobiliams užtikrinantį netrukdomą važiavimą per sankryžą.
Įdomu tai, kad eismas tokioje sankryžoje nestabdomai vyksta bet kuria kryptimi, ir, nors joje absoliučiai nėra šviesoforų, nė viena transporto priemonė nesustoja nė sekundei. Tą užtikrina nuolatinis duomenų tarp automobilių apsikeitimas ir automatinė jų greičio kontrolė.
Eismą čia valdo bendra kompiuterinė intelektinė sistema. Ji iš anksto apskaičiuoja laiką, kada konkretus automobilis privažiuos sankryžą, ir pagal tai internetu padidina arba sumažina šios ar kitos bepilotės transporto priemonės judėjimo greitį. Kitaip sakant, kiekviena mašina gauna tik jai skirtą per sankryžą pervažiuoti laiką, todėl jos tarpusavyje nesusiduria ir sėkmingai išsiskirsto kiekviena norima kryptimi.
Algoritmo pliusai akivaizdūs - transporto srautas nepertraukiamas ir ritmiškas, taupomas ir laikas, ir kuro sąnaudos (sykiu mažinama aplinkos tarša), padidėja kelių pralaidumas (beveik dvigubai, palyginti su tradicine šviesoforu reguliuojama sankryža), o kamščiai neįmanomi iš principo.
Atrodytų, viskas idealu. Bet tik iš pirmo žvilgsnio. Kas bus, jei vienas iš automobilių dėl vienų ar kitų priežasčių sustos? Kaip tokią sankryžą įveikti pėstiesiems ir dviratininkams? Ir, pagaliau, kas atsitiks, jei srautų greitį reguliuojantis kompiuteris "užlūš"?

Rašyti komentarą