Automobilius apmokestins kitaip, nei daugelis galvoja

Galiojančiame vyriausybės priemonių plane numatyta, kad Aplinkos ir Finansų ministerijos iki šių metų antro ketvirčio pabaigos turi įvertinti transporto priemonių poveikį aplinkai ir pateikti pasiūlymus (priemones), kaip jį mažinti.

Prasidėjus jau trečiam šių metų ketvirčiui, DELFI pasidomėjo, ką realiai nuveikė ministerijos ir kokiam automobilių mokesčiui turėtų ruoštis gyventojai.

Finansų ministerija šiuo klausimu nieko nekomentavo ir pasiūlė kreiptis į Aplinkos ministeriją. Tačiau ši irgi nieko nekomentavo.

Niekur neskuba ir laukia vasaros pabaigos

Vyriausybės spaudos tarnyba, į klausimus, kodėl plane minimos priemonės dar nepristatytos, kodėl ministerijos pažeidžia galiojantį nutarimą, kas už tai atsakingas ir kada galiausia bus pristatytas mokestis, atsakė taip:

„Aplinkos ministerija atliko transporto priemonių poveikio aplinkai vertinimą ir 2018-03-19 neformaliame vyriausybės pasitarime pristatė pasiūlymus dėl transporto priemonių apmokestinimo. Nuspręsta planuojamus siūlymus dėl transporto priemonių apmokestinimo papildyti skatinamosiomis priemonėmis mažiau taršiems automobiliams.

Atsižvelgiant į pasitarime išsakytus pasiūlymus, rengiamas taršių automobilių apmokestinimo įstatymo projektas. Rugpjūčio–rugsėjo mėn. Aplinkos ministerija numato skelbti viešąsias konsultacijas su visuomene dėl šio įstatymo projekto. Po konsultacijų patobulintas įstatymo projektas bus teikiamas derinimui suinteresuotoms institucijoms.“

Vyriausybė šią savaitę gyrėsi, kad palyginti su kitomis Europos valstybėmis, „mūsų šalyje vykstantys ministrų kabineto posėdžiai yra vieni atviriausių, o priimti sprendimai – tarp labiausiai viešinamų.“

Patikslinta 8:05 val.: pasirodžius publikacijai, Aplinkos ministerija informavo, kad šis atsakymas iš tiesų yra parengtas jos.

Vis dėlto vyriausybės atstovai nesutiko atskleisti, kokie pasiūlymai dėl automobilių apmokestinimo buvo aptarti minėtame neformaliame susitikime.

„Su ministerijos rengiamais ir tobulinamais pasiūlymais tiek visuomenei, tiek suinteresuotoms grupėms ir ekspertams, tiek ir žiniasklaidai bus galima susipažinti per viešąsias konsultacijas, kurios prasidės vasaros pabaigoje“, – nurodė vyriausybės kanceliarija.

Vis dėlto iš patikimų šaltinių DELFI pavyko sužinoti, kad automobilių mokestis viešai nepristatomas, nes premjero neįtikino Aplinkos ministerijos pasiūlymai, be to, juose nebuvo numatyti jokie skatinimo mechanizmai įsigyti mažiau taršius automobilius.

Kaip ten bebūtų, su esama situacija labai gerai susijęs asmuo patikino, kad svarstoma įvesti taršių automobilių registracijos mokestį. Mokestis nebūtų taikomas į praeitį – t. y. jo nereikėtų mokėti už jau įsigytus ir užregistruotus automobilius.

Šiuo metu pirmą kartą Lietuvoje registruojant lengvąjį automobilį už registraciją reikia mokėti 14,48 Eur. Dar 7,2 Eur kainuoja automobilio numeriai.

„Regitros“ duomenimis, per pirmąjį šių metų pusmetį Lietuvoje buvo registruota 96,1 tūkst. naudotų ir 31,3 tūkst. naujų transporto priemonių. Naudotų lengvųjų automobilių buvo registruota 82,9 tūkst., o naujų – 15,8 tūkst.

Galima tikėtis kainų korekcijos

Bendrovės „Varanas“, kuri valdo Kauno automobilių turgų, direktorius Valentinas Naujanis neigiamai vertino planuojamą naują mokestį. Jo nuomone, jei jau apmokestinama tarša, tai daroma nustatant akcizus dyzelinui ir benzinui. Esą kuo daugiau važiuoji, kuo galingesnis variklis, tuo daugiau ir degalų perki, ir mokesčių sumoki.

Paklaustas, kokį poveikį turėtų naujai registruojamų taršių automobilių mokestis, direktorius svarstė:

„Kaip lietuviai perka automobilius? Ateina, pažiūri – graži, negraži ir perka. Ir nesvarbu, kas po tuo grožiu, kai mokesčių nėra, nesvarbu. Gal padarys taip, kad gražesnis bus brangesnis, nes reikės ir mokestį susimokėti, tad gal jau negražesnį pirks.

Taigi, rinkoje gali būti korekcija pagal automobilių modelius, metus, pagal taršą, jeigu jis brangesnis, galbūt tai. O kainos kaip pardavėjo neturėtų koreguoti, nes jau nusipirkęs turėtų susimokėti.

Kita vertus, automobiliai, už kurių registravimą reikės mokėti mokestį, gali kiek atpigti, nes galbūt juos bus sunkiau parduoti, jų populiarumas sumažės. Aišku, žiūrint, kokio dydžio bus tas taršos mokestis ir koks bus kainos skirtumas pritaikius jį skirtingiems automobiliams.“

Kita vertus, V. Naujanis abejojo, ar naujas mokestis labiau paveiktų įpročius užsieniečių, kurie dažnai Lietuvoje perka automobilius eksportui.

„Užsieniečiai pagal save važiuos. Ukrainiečiai čia daug tų lietuviškų automobilių registruoja, tai jie į biudžetą turės susimokėti, nors tas automobilis terš orą kažkur Ukrainoje, bet mokesčiai liks Lietuvoje.

Šia prasme poveikis teigiamas, bent kol nepasikeitė situacija dėl ukrainiečių pirkimo. Aišku, šiuo metu jie dirba kaip sanitarai ir perka viską, kas pigu. Senus automobilius, po tūkstantį eurų ir panašiai. Tik duoki po tūkstantį. Įdeda skelbimą internete arba įvažiuoja į turgų su lietuviška registracija ir po poros valandų to automobilio ir nėra, jeigu kaina papuola“, – pasakojo turgaus direktorius.

Kaip galvoja skaičiuoti taršą

Primename, kad neseniai aplinkos ministras Kęstutis Navickas viešai sakė esą diskusijos dėl taršių automobilių apmokestinimo jau vyksta. Jis vylėsi, kad tokio mokesčio projektas bus pateiktas ir kartu su kitų metų valstybės biudžetu bus patvirtintas dar šiemet.

„Dėl automobilio mokesčio mes jau esame svarstę vyriausybės formate. Reiktų nepamiršti, kad įvedus bendrą automobilių mokestį, jis pirmiausia kirstų mažiausias pajamas turinčioms ir gausioms šeimoms. Dabar tai yra pateikta viešoms konsultacijoms.

Tikimės šį (mokesčio, – DELFI) formatą pateikti kartu su biudžetu. Mes kalbame apie taršius automobilius. Dėl slenksčio galutinai neapsisprendę, bet mūsų siūlymas yra 200–210 g kilometrui“, – kalbėjo ministras, turėdamas galvoje išmetamo anglies dvideginio kiekį (CO2/km).

„Regitros“ duomenimis, iš viso Lietuvoje registruota apie 1,3 mln. lengvųjų automobilių.

Vadovaujantis ES direktyva duomenys, susiję su automobilio išmetamosiomis dujomis, pradėti kaupti nuo 2011 m.

Nuo to laiko Lietuvoje užregistruota daugiau nei 900 tūkst. lengvųjų automobilių (M1 klasės).

Žinomi duomenys apie 560 tūkst. iš jų CO2 išmetimą. Ministro minėtą 200 g/km CO2 emisijos ribą viršija apie 90 tūkst. automobilių.

Daugiausia iš jų yra vokiškų BMW, „Audi“ ir „Volkswagen“, atitinkamai 17,8 tūkst., 13,6 tūkst. ir 9,4 tūkst. Vidutinis tokių automobilių amžius yra beveik 14 metų, 3/4 jų varomi dyzelinu.