Automobilių savarankiškumas: vairuotojai nebereikalingi

Neseniai paskelbta, kad JAV Nevados valstijos keliuose greitai pasirodys automobiliai be vairuotojų, nes ši valstija interneto milžinei "Google" išdavė leidimą pirmajam tokio tipo automobiliui.

GOOGLE inžinieriai prie "Toyota Prius" stogo pritvirtino vaizdo kameras, radarus ir lazerius, kuriais užfiksuojamos kitos kelyje esančios transporto priemonės, taip pat GPS sistemas, padedančias mašinos elektronikai orientuotis aplinkoje.

Pirmasis keliuose pasirodysiantis visiškai automatinis automobilis bus "Toyota Prius", kurį patobulino "Google". Ši bendrovė pirmauja automatiškai važiuojančių automobilių technologijose, teigiama agentūros ELTA pranešime.

"Google" inžinieriai prie "Toyota Prius" stogo pritvirtino vaizdo kameras, radarus ir lazerius, kuriais užfiksuojamos kitos kelyje esančios transporto priemonės, taip pat GPS sistemas, padedančias mašinos elektronikai orientuotis aplinkoje. Be to, automobilis palaiko ryšį su "Google" serveriais, kaupiančiais informaciją apie konkrečius kelius (eismo juostų skaičių, šviesoforų kiekį, kelio ženklus ir pan.).

Žmogaus visgi reikės

Kitos bendrovės Nevados valstijoje taip siekia gauti leidimus automobiliams be vairuotojų. Valstijos valdžia kovo mėnesį pakeitė įstatymus ir sudarė galimybę išduoti leidimus tokioms mašinoms. Nevados motorizuotų transporto priemonių departamento vadovas mano, kad automatiškai važiuojantys automobiliai yra "ateities automobiliai".

Įstatyme numatoma tam tikrų apribojimų tokioms transporto priemonėms. Pavyzdžiui, jos turės būti paženklintos specialiais numeriais (raudonais, jei tai - privati nuosavybė, žaliais - jei tai yra autobusas), kad kiti eismo dalyviai suprastų, jog šalia juda automobilis be vairuotojo.

Taip pat "savarankiškoje" mašinoje privalės būti montuojama judėjimą fiksuojanti "juodoji dėžė", o važiuojant salone privalės sėdėti ne mažiau dviejų žmonių, vienas iš kurių privalės turėti vairuotojo pažymėjimą - kad sugedus "Google" sistemai galėtų perimti mašinos valdymą.

Panašius įstatymų pakeitimus planuoja ir kitos JAV valstijos - Kalifornija, Florida, Oklahoma bei Havajai. Kalifornijos valstijos senatorius Alexas Padilla pristatydamas naujo įstatymo projektą pabrėžė, kad didžioji dalis avarijų keliuose įvyksta dėl žmonių klaidų.

Kas bus kaltas?

Inžinieriai tvirtina, kad "Google" automobilis Kalifornijos keliais be incidentų įveikė per 220 tūkst. kilometrų. Iš viso ketinama nuvažiuoti per pusantro milijono kilometro, kol autonomiško vairavimo technologija galės būti montuojama serijiniu būdu. Tiesa, manoma, kad tai atsitiks ne anksčiau nei po kelerių metų, gal net dešimtmečio - "Google" projektas, kuriamas kartu su Stanfordo ir Carnegie universiteto tyrėjais, kol kas tėra vystymo stadijos.

"Svarbiausias dalykas, kurį galėtų padaryti kompiuteris per ateinančius 10 metų - išmokti vairuoti automobilį", - prieš kurį laiką pareiškė "Google" projektų vadovas Anthonys Levandowskis.

Planuojama, jog "vairavimo be vairuotojo" įranga galės būti montuojama bet kuriame naujame įprastame automobilyje - esą gamintojai teks tik įdiegti atitinkamą programinę įrangą. Pats A. Levandovskis neslepia, kad "Google", kuri, pasak ekspertų, šioje srityje yra šviesmečiais nutolusi nuo artimiausių konkurentų, ieško partnerių siekiant pradėti serijinę "savarankiškų" automobilių gamybą. Anot bendrovės atstovo, deramasi su daugeliu automobilių pramonės koncernų, ir "visų jų pasiūlymai yra laukiami".

O kol kas "Google" derasi su draudimo kompanijomis - bandoma sugalvoti, kaip reikėtų apdrausti automobilius, kurių eismo įvykio metu nevairavo žmogus, kas bus atsakingas už avariją ir pan. Bet kokiu atveju, manoma, jog visa atsakomybė turėtų tekti mašinos savininkui.

Laimėjo prizą

Priminsime, kad anksčiau apie bandomą automobilį, kuriam nereikėtų vairuotojo, pranešė JAV Stanfordo universiteto komanda, tiksliau, šioje mokslo įstaigoje veikiančios "Volkswagen" automobilių inovacijų laboratorijos (VAIL) nariai, jau ne vienerius metus tęsiantys autopilotu valdomo modelio bandymus.

Pirmą kartą folksvagenas, kuriam nereikalingas vairuotojas, buvo parodytas dar 2005 metais. Tai buvo automobilių-robotų lenktynėms "DARPA Grand Challenge" paruoštas dyzelinis "Touareg R5". "Stanley" vardą gavęs automobilis laimėjo šias Mohavės dykumoje Nevadoje vykusias varžybas ir kūrėjams pelnė 2 mln. dolerių prizą.

Vėliau VAIL šį autopilotą, gerokai patobulintą, sumontavo "Passat Variant" modelyje. Autorių teigimu, jau dabar jų sukurtas automobilis, aprūpintas kompiuteriais, jutikliais, davikliais, kameromis, GPS sistema, gali savarankiškai išvažiuoti į gatvę ir ja judėti laikydamasis eismo taisyklių bei išvengdamas susidūrimų su kitomis mašinomis, pėsčiaisiais, dviratininkais.

Valdo žvilgsniu

Dar prieš pusantrų metų panašią mašiną išbandė ir Berlyno laisvojo universiteto mokslininkų komanda, projektą pavadinusi MIG ("Made in Germany").

Jų automobilį, sukurtą "Volkswagen Passat" pagrindu, valdantis kompiuteris naudoja ne tik vaizdo kameros, bet ir lazerinių radarų ir palydovinės navigacijos įrangos duomenis apie kelio būklę ir transporto judėjimą. Mašina jau išbandyta bendrojo naudojimo keliuose.

Universiteto mokslininkai tikisi, kad jų sukurta technologija ateityje leis sumažinti automobilių skaičių keliuose - esą žmonėms nebereikės nuosavos transporto priemonės, o užteks išsinuomoti tokį ratuotą "robotą", ir jis iki paskirties vietos nuvažiuos pats.

Raulio Rojaso, minėto universiteto profesoriaus, nuomone, berlyniečių sukurta technologija keliuose naudojamame transporte bus įdiegta per 20 metų, miestų gatvėse - per 20-30 metų. Kiek anksčiau, po 10-20 metų, ji atsiras automobiliuose, važinėjančiuose oro uostų, didelių gamyklų ar sandėlių teritorijose.

Beje, 2010-ųjų balandį to paties Berlyno laisvojo universiteto mokslininkai pristatė automobilį, kurį galima valdyti vien žvilgsniu - mašina važiuoja ten, kur žiūri žmogus, t. y. judėjimo kryptis nurodoma vairuotojo akimis. Kompiuteris su specialia "eyeDriver" programa seka vairuotojo akių judesius ir važiuoja ten, kur jis žiūri: žvilgsnis kairėn - sukama kairėn, žvilgsnis dešinėn - sukama dešinėn.

Be to, automobilis turi vaizdo kameras bei sensorius, reikalingus užtikrinti eismo saugumui. Pavyzdžiui, atsiradus kliūčiai, mašina sustoja pati, be vairuotojo įsikišimo.

Nemiega ir kiti

Šį pavasarį savąją pusiau autonominio vairavimo įrangą pristatė padangų gamybos milžinė "Continental AG". Vaizdo kameromis, radarais bei kompiuteriais aprūpintas "Volkswagen Passat" sedanas sėkmingai pervažiavo visą Vokietiją.

"Tai - daugiau nebe mokslinė fantastika. Mes išėjome iš laboratorijos su realia įranga", - pareiškė bendrovės Šiaurės Amerikos padalinio inžinerinių sistemų vadovas Christianas Schumacheris.

"Continental" susidūrimo išvengimo technologija, pavadinta "Traffic Jam Assist", kol kas tinkamiausia veikti tik transporto kamščiuose - bandomasis automobilis pats stabdė, greitėjo ir manevravo po eismo juostas, kai judėjimo greitis siekė iki 37 km/h.

Teigiama, kad ši technologija serijiniuose automobiliuose gali pasirodyti dar šiemet. Pirmieji ją greičiausiai gaus "Audi", BMW arba "Mercedes-Benz" modeliai. Tiesa, visi trys koncernai patys tobulina panašią įrangą. Pavyzdžiui, BMW sukurta "ConnectedDrive Connect" sistema irgi yra pusiau autonominė. Tarp kitų funkcijų, ji subega aplenkti lėčiau judančią transporto priemonę ir grąžinti automobilį į buvusią eismo juostą.

Tokias technologijas bando kurti ir "Audi" (2010 m. "Audi TT" be vairuotojo pasiekė Pike's Peak viršukalnę JAV Kolorado valstijoje), "Cadillac" (pusiau autonominės sistemos "Super Cruise" laukiama po 3-4 metų), "Ford" (visiškai autonominė sistema žadama 2025 m.), "General Motors" (sistema, pradėta vystyti 2008 m., rinkoje pasirodyti turėtų 2015 m.), "Mercedes-Benz" (S klasės mersedeso be vairuotojo debiutas numatomas 2013 m.).

O "Volvo" dalyvauja kiek kitokiame projekte - SARTRE (Safe Road Trains for the Environment). 2009 m. startavusio projekto idėja - bepilotinės automobilių kolonos, kuomet trasoje viena paskui kitą visiškai savarankiškai juda mašinos. Pirmųjų bandymų metu trys "Volvo" modeliai (lygiai 6 metrų atstumu vienas nuo kito) 90 km/h greičiu sėkmingai judėjo paskui vairuotojo valdomą sunkvežimį.

SARTRE autorių teigimu, tokia schema realiame gyvenime pasikartoja labai dažnai. Kelyje automobiliai "kabinsis" vienas už kito, ir įjungęs įrangą vairuotojas galės laiką skirti kitiems dalykams. Tikinama, jog taip bus sutaupoma apie 20 proc. degalų, be to, esą sumažės avarijų.

Nauda

Tikimasi, jog nuo vairavimo "nušalinus" žmogų gali pavykti sumažinti eismo nelaimių skaičių. Be to, kompiuteriui renkantis trumpiausią maršrutą sumažėtų ir transporto kamščiai, ir degalų sąnaudos. O tokiais automobiliais keliaujantys žmonės galėtų patogiau išnaudoti savo laiką, turint omenyje ir laiką, sugaištamą mašinos pastatymui - automobilis išleistų žmones ir pats važiuotų ieškoti laisvos vietos stovėti, po to - pats privažiuotų prie savininko. Teoriškai nebereikės vairuotojo pažymėjimo - "savarankiška" mašina galėtų važinėti, tiksliau, būti vežiojamais, ir nepilnamečiai, ir neįgalieji.
Tolesnėje perspektyvoje - tik vargu ar tą galima pavadinti nauda - sumažėtų profesionalių vairuotojų, kelių policininkų ir draudikų skaičius. Nebereikėtų ir tiek daug kelio ženklų, kiek jų yra dabar.

Pradžia

Pirmą kartą "savarankiško" automobilio idėja pristatyta 1939 metų pasaulinėje "Expo" parodoje - ten Normanas Bel Geddesas, padedamas "General Motors", pristatė "Futurama" pavadintą koncepciją, kurios pagrindinis akcentas - gatvėmis važinėjančios mašinos, valdomos radijo bangomis.

1980-aisiais Ernstas Dickmannsas ir jo komanda iš Miuncheno universiteto pademonstravo "Mercedes-Benz" mikroautobusą, pasiekusį 100 km/h greitį. Tais pačiais metais JAV Gynybos tyrimų projektų agentūra DARPA pademonstravo autonominį automobilį, sugebėjusį savarankiškai važiuoti 30 km/h greičiu. 1987 metais "HRL Laboratories" sukurtas automobilis be vairuotojo įsikišimo įveikė beveik 600 metrų bekelėje.

1994 metais jau minėtas E. Dickmannsas su Miuncheno mokslininkais sukūrė robotizuotus "VaMP" ir "Vita-2" automobilius, sugebėjusius nuvažiuoti per 1 000 km Paryžiaus greitkeliais ir pasiekti 130 km/h greitį. Po metų E. Dickmannso patobulintas S klasės mersedesas nuvažiavo 1 600 km nuo Miuncheno iki Kopenhagos (Danija) ir atgal 95 proc. laiko "vairuojant" kompiuteriui. Maksimalus pasiektas greitis - 175 km/h.

Dar daugiau - 98,5 proc. - laiko be žmogaus pagalbos vairavo (stabdžius ir akceleratorių vis dėlto spaudinėjo gyvas vairuotojas) Carnegie Mellono universiteto projekto "Navlab" kūrinys, įveikęs 5 000 km Amerikos keliais. 1996 m. italo Alberto Broggi iš Parmos universiteto modifikuota "Lancia Thema" pati per 6 dienas nuvažiavo 2 000 km (savarankiškas važiavimas - 94 proc. laiko).

2010 m. minėto Parmos universiteto vykdyto projekto metu 4 elektra varomi automobiliai įveikė 13 000 atstumą nuo Italijos iki Kinijos. Tai buvo pirmoji tarpžemyninė "savarankiškų" automobilių kelionė.