Arvydas Vaitkus: "Dairytis pro langą laiko nelieka"

O dabar jau beveik 10 metų A. Vaitkus su šeima į keliones po Europą leidžiasi nuosavu kemperiu.

"Tai nuostabus atostogų būdas kartu leisti laiką žmonėms, kurie kasdienybėje yra labai užimti. Kartu tai puiki galimybė aplankyti įvairias šalis, miestus, muziejus, unikalius gamtos kampelius, drauge gaminti maistą, kartu atlikti ruošos darbus bei mėgautis šiltų kraštų žvaigždėtomis naktimis... Pradinis tikslas visada būna viena iš Adrijos jūros salų, kelionės atgal į Lietuvą veda vis kitu maršrutu", - sako uosto generalinis direktorius.

Bet mes, kad ir kaip gražu būtų ten, Adrijoje, grįžkime į vasario vidurio realybę Klaipėdoje.

Poilsis - su dviračiu

Kaip žiūrite į eismą - pėsčiojo, vairuotojo, keleivio (jei jus vežioja tarnybinis automobilis su vairuotoju) - akimis? O gal dviratininko - jei juo naudojatės? - "Vakarų ekspresas" paklausė A. Vaitkaus.

Šiandieninis mano darbo ir gyvenimo ritmas eliminuoja galimybę į eismą pasižiūrėti pėsčiojo akimis, nes darbo diena prasideda nuo ankstyvo ryto, o baigiasi 8-9 val. vakaro. Tuo metu, kai veža įmonės vairuotojas, dažniausiai dirbu kompiuteriu. Taigi dairytis pro langą laiko nelieka. O vasarą kiekvieną vakarą, jei leidžia aplinkybės, mėgaujuosi važinėdamasis dviračiu Kuršių nerijoje. Klaipėdos gyventojams tai unikali galimybė unikalios gamtos apsuptyje. Esant galimybei, dviračiu atvykstu ir į darbą.

Ar Klaipėda - patogus miestas vairuotojui?

Šalies mastu Klaipėdos miesto gatvės yra pakankamai geros kokybės: santykinai gera asfalto danga, geras apšvietimas, matomos pėsčiųjų perėjos, informatyvi kelio ženklų sistema. Galime pasidžiaugti, kad Uosto direkcijos lėšomis taip pat yra sutvarkyta nemaža dalis miesto gatvių.

Klaipėdai reikia naujos gatvės

O kas yra blogai ir kaip keistumėte?

Kritikuoti visada lengviausia. Pastebiu, kad dažniausiai kritika pasipila sudėtingesnėmis oro sąlygomis. Visai neseniai savo automobiliu važiavau vienoje moderniausių Europos valstybių ir negalėčiau pasakyti, kad ten sningant keliai buvo labiau nuvalyti. Taigi, kritikuoti reiktų tik konstruktyviai arba to nedaryti visiškai.

Kalbėdamas su miesto vadovais agituoju trijų pagrindinių Klaipėdos magistralių - Minijos gatvės, Taikos prospekto ir Šilutės plento - šviesoforus sureguliuoti "žaliosios" bangos principu. Esu įsitikinęs tokio sprendinio teigiamu efektu, kurį teko pajusti Vokietijoje, ypač mietuose, kuriuose iki tokios technologijos įgyvendinimo buvo rimtų problemų.

Viena jautriausių vietų - Šilutės plento ir Baltijos prospekto sankryža. Uosto direkcija ir miesto vadovai šiuo klausimu yra vienminčiai. Tikimės parengti priemonių planą ir pagal jį rekonstruoti šį mazgą į dviejų lygių sankryžą. Mano asmenine nuomone, prioritetas turėtų būti ne Bastionų tiltas, o minėtos sankryžos problemos sprendimas. Bastionų tilto projektą vertinu atsargiai. Labiau prasminga laikyčiau plėtoti Mokyklos gatvės ir esamo viaduko potencialą, transporto srautus atitolinant nuo senamiesčio.

Taip pat labai svarbu jau dabar, rengiant miesto bendrąjį planą, numatyti naują transporto arteriją išilgai miesto. Tokia arterija, mano nuomone, galėtų būti pagal geležinkelio liniją nuo Kosmonautų prospekto iki LEZ teritorijos, arba derėtų išvystyti paralelinę gatvę su Palangos plentu. Ši arterija galėtų užtikrinti privažiavimą prie planuojamų plėtros zonų ties šiuo plentu: prieigas prie statomo baseino, perspektyvoje - prie naujo futbolo stadiono ir kitų didelės traukos objektų, kurie ateityje atsiras rytinėje miesto dalyje, priešais "Ermitažą". O vyraujant vakarų vėjui, į rytinę miesto dalį nukreipti srautai leistų spręsti daugybę problemų, ypač ekologinių.

Norisi dar kartą priminti, manau, prasmingą siekį transporto srautus, einančius į naująją Smiltynės perkėlą, nukreipti į pietinę miesto dalį - ten, kur nėra gyvenamųjų rajonų, įrengti tiltą ar tunelį į Kuršių neriją. Šios idėjos skeptikams priminsiu, kad kalbu apie daugiau nei pusę milijono automobilių tik per du tris vasaros mėnesius. Tai - milžiniškas srautas mūsų miestui, šie automobiliai važiuoja centrine miesto dalimi keldami rimtą neigiamą poveikį aplinkai.

Norėčiau pagirti miesto savivaldą už esminį indėlį rengiant pietinio aplinkkelio ties "Draugystės" geležinkelio stotimi projektą. Šis projektas - didelė perspektyva ir miestiečiams, vykstantiems Dituvos, Šilutės link, ir uosto pietinės dalies transportui.

Uostas - ne blogybė

Uostas neatsiejamas nuo miesto, abu dalinasi ir tomis pačiomis gatvėmis. Tačiau miestiečiai neretai mėgsta paburbėti, esą jiems nepatogumų kelia į uostą važinėjantis transportas...

Žodis "miestiečiai" gal skamba per daug drastiškai. Tai, mano nuomone, greičiau atskirų politikų, kažkodėl iš principo negatyviai nusiteikusių uosto atžvilgiu, poza. Dažniausiai šia liga "susergama" kas ketverius metus - rinkiminiais metais. Labai džiaugiuosi, kad tokių per pastaruosius trejus metus, bent jau mano nuomone, mažėja.

Reikia pripažinti, kad yra pora gatvės atkarpų, kuriose uosto transportas dominuoja ir kelia tam tikrus nepatogumus gyventojams. Mes, kaip socialiai atsakinga įmonė, visada būname aktyvūs ir kartu su miesto vadovais ieškome būdų, kaip spręsti kylančius klausimus ir, rodo praktika, juos sprendžiame.

Norėčiau pabrėžti tai, kad uosto transportas bendrame miesto transporto sraute sudaro tik apie 4 procentus. Šie faktai yra patvirtinti skaičiavimais. Pagrindinis oro taršos ir triukšmo šaltinis yra miesto transportas. Tai - duomenys iš miesto Savivaldybės duomenų bazės, rodantys, kad oro užterštumo ir triukšmo epicentrai yra ne uoste, o nuo uosto ribos nutolusiose gatvėse.

Apie pasivaikščiojimus perėjose

Ar klaipėdiečiai vairuotojai kuo nors skiriasi nuo kitų miestų vairuotojų?

Man klaipėdiečiai atrodo kultūringesni. Ši mintis gimė po krepšinio varžybų išvažiuojant iš "Švyturio" arenos automobilių stovėjimo aikštelės.

Ar naudojatės viešuoju transportu?

Jei taksi galima priskirti prie viešojo transporto, tada taip, bet tai ypač reti atvejai.

Koks kitų eismo dalyvių elgesys labiausiai erzina?

Keistokai atrodo pėstieji tamsiu paros metu be atšvaitų. Taip pat ne pereiti, o pasivaikščioti į perėją išėję piliečiai.

Karas keliuose - ar turite receptų, kaip jį nugalėti?

Tai sudėtingas plataus spektro klausimas, ir sprendimus turėtų siūlyti tos srities specialistai. Dar tikrai ne viskas padaryta, bet, mano nuomone, šalyje situacija gerėja: gerinama kelių įrangos kokybė, pažeidimų fiksavimo technologijos mažina galimybes likti nenubaustam. Kad situacija būtų ideali, reikia daug laiko - ko gero, tiek, kiek truktų pakeisti visuomenės sąmoningumą.

Kokie jūsų, kaip vairuotojo, minusai? Kokius KET punktus pažeidinėjate?

Kiekvienas žmogus klysta, bet labai svarbu, ar klysta sąmoningai, ir ypač kelyje. Smagu, kad nuobaudų praeityje turėjau labai nedaug. Paskutinė nuobauda buvo prieš keletą metų už naudojimąsi mobiliuoju telefonu. Paskambino sūnus, su kuriuo ilgokai buvau nebendravęs. Labai apsidžiaugiau ir pasakiau, kad paskambinsiu vėliau. Nors tai buvo man labai brangus kelių sekundžių pokalbis, baudą teko sumokėti. Sutinku, kad pokalbiams,nors ir trumpiems, prie vairo - ne vieta.

Automobilį vairuoju kasdien. Man automobilis yra meno kūrinys, ne tik priemonė susisiekti. Kiekvieno vairuotojo kultūros lygį galima vertinti ir pagal tai, kaip jis vairuoja. Todėl kaip vairuotojas stengiuosi būti maksimaliai tolerantiškas. Ypač šiurkštiems pažeidėjams kelyje bandau pamirksėti šviesomis. Pastebiu, kad tai kartais padeda.

INFORMACIJA

Arvydas Vaitkus, Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos generalinis direktorius. Amžius - 52 metai. Motociklo vairuotojo pažymėjimą gavo 1980 m., automobilio - 1987 m. Pirmasis automobilis - "Žiguli", egzotiškiausias turėtas automobilis - "visomis prasmėmis amerikietiškas" minivenas "Chevrolet Chevy Van G20 Mark III". Ilgiausiai naudojamas ir šiuo metu vairuojamas automobilis - R klasės "Mercedes-Benz". Svajonių automobilis - "Porsche 911" ("todėl, kad tais pačiais metais gimėme, šiame automobilyje susilieja į bendrą visumą daug metų išliekantis dizainas, veržlumas ir patikimumas").