Rašinys: abstraktu - konkretu

Tačiau net/tik 4 valandas turėsi skirti rašiniui egzamino metu ir čia jau neišsiversi lakoniškom, aptakiom frazėm apie gyvenimą, žmogų ir kūrybą. Reikės išlaikyti konkretumo - abstraktumo pusiausvyrą bei atskleisti per 12 metų įgytus gebėjimus įrodyti, aiškinti, argumentuoti, komponuoti, jungti, pagrįsti.

Pavyzdžiui, rašant rašinį tema ‼️ „GAMTA IR ŽMOGUS LIETUVOS LITERATŪROJE", į galvą kaip argumentavimo pavyzdžiai ateina A. Baranausko „Anykščių šilelis" ar M. Katiliškio „Miškais ateina ruduo". O kur ta gamta yra, tarkim, V. Mykolaičio - Putino „Altorių šešėly" ar Šatrijos Raganos „Sename dvare", ne iškart sumąstysi? Taip yra todėl, kad apie kūrinį galvoji abstrakčiai, apibendrintai, kaip parašyta visokiuose leidiniuose, skirtuose abituruentams ruoštis egzaminui. Tačiau atskiruose šių epinių kūrinių epizoduose galima įžvelgti savitą ir unikalų gamtos ir žmogaus ryšį. Pavyzdžiui, teiginį jog „ŽMOGUS BŪDAMAS GAMTOJE SUVOKIA SAVO DRAMATIZMĄ, ĮSISĄMONINA SAVO TIKRUOSIUS TROŠKIMUS IR SVAJONES" galima įrodyti analizuojant romano „Altorių šešėly" epizodus apie Liudo Vasario kelionę namo po pirmųjų mokslo metų seminarijoje, fragmentais, pasakojančiais apie pagrindinio veikėjo mėgiamą tėviškės kalnelį Aušrakalnį, ar vietą, nuo kurios atsiveria visa Kalnynų parapijos panorama.

O įrodyti mintį, kad „BŪDAMAS GAMTOJE ŽMOGUS PATIRIA PALAIMĄ IR BŪTIES PILNATVĘ" gali užtekti Lietuvių literatūros vadovėlyje 11 klasei pateiktų Šatrijos Raganos apysakos „Sename dvare" ištraukų, kur pasakojama, kaip mamatė Marija su savo vaikais džiaugiasi sode augančiomis rožėmis, kai ji kartu su Irute grožisi ramiomis vasaros naktimis ar Mėnesienos šviesoje kuria stebuklingas istorijas.

Nesakau, kad nereikia abstrahuoti rašinyje, bet aiškinti įvykio priežastis ar pasekmes, lyginti reiškinius ar motyvus, formuluoti prielaidas ar apibendrinimus gali tada, kai paanalizuoji ar painterpretuoji konkretų veikėjo poelgį ar repliką, monologą ar dialogą, svarbesnį įvykį ar epizodą.