Naujažodžių daryba ir paplitimas moksleivių kalboje

Dabartinį laikotarpį lietuvių kalbininkai vadina naujažodžių bumu. Pasauliui tapus globaliam, visi daiktai, kurie yra pasaulyje, atvažiuoja pas mus arba mes apie juos pasakojame. Kelionių žurnaluose, tinklaraščiuose arba šiaip internete žmonės keičiasi informacija ir prireikia žodžių pavadinti daiktams, kurių Lietuvoje dar nėra.

Pastaruoju metu labai daug visko sukuriama ir visiems tiems daiktams reikia pavadinimų. Taip atsiranda naujų žodžių . Iš čia ir ,,kompiuteris, kurio daugybė žmonių nepavadintų naujažodžiu. Naujažodžiais pačia plačiausia prasme yra laikomi tiesiog visi nauji žodžiai. Tačiau tie nauji žodžiai gali būti atsiradę, kad ir prieš dešimtmetį.

Naujažodžių kalboje atsiranda įvairiais būdais, bet du pagrindiniai būtų tokie: vieni žodžiai yra pasiskolinami, jie paprastai vadinami naujaisiais skoliniais. Kiti žodžiai pasidaromi. Jie vadinami naujaisiais dariniais. Naujųjų skolinių pavyzdys – „hakeris“, o naujųjų darinių pavyzdys gali būti „programišius“. Tikslai: Išsiaiškinti, kokiu būdu dažniausiai sudaromi naujažodžiai. Kaip jie įsitvirtinę moksleivių kalboje.

Naujažodžiais domėjomės ir jų ieškojome Lietuvių kalbos naujažodžių duomenyne. Lietuvių kalbos naujažodžių duomenynas - šiame žinyne kaupiami nuo XX a. pabaigos lietuvių kalboje atsiradę ir dabartinėje viešojoje vartosenoje atsirandantys nauji žodžiai (skoliniai ir naujadarai), žodžių junginiai ir santrumpos, naujos žodžių reikšmės, taip pat informacija apie naujažodžių kilmę, vartojimą ir norminimą.

Naujažodžius kuria dažniausiai patys kalbos vartotojai. Taip tarp jų atsirado „Dūzgės“ – angliško žodžio afterparty atitikmuo. Internete buvo paskelbtas konkursas – kas norėjo, tas galėjo siūlyti. „Dūzges“ pasiūlė kažkoks kalbos vartotojas. Buvo siūlomi ir „povakarėlis“, ir „pratęstuvės“. Ar kalbos vartotojai pasirinks šitą atitikmenį, ar skolinys liks bendrinėje kalboje, ar kažkuris iš tų variantų įsitvirtins, būna sunku pasakyti, nes, norint nustatyti, kada naujažodis tampa tikru žodžiu, reikia laiko, t. y. statistikos vartosenos, kai žodis imamas vartoti kiekviename tekste ir kai žmonės nebesistebi jo naujumu. Tada galima sakyti, kad naujažodis tapo tikru žodžiu.

Kalbininkė Jurgita Girčienė straipsnyje ,, Kas iš tiesų kuria naujus lietuviškus žodžius?" išskiria tris naujažodžių darybos būdus: 1. pridedant lietuvių kalbos žodžių dalis prie svetimų . žodžių arba tiesiog verčiant iš kitų kalbų (loftas), 2. sukuriant savos kalbos priemonėmis iš jau esančių žodžių, kurie nelaikomi naujažodžiais (priesaginės, galūninės darybos, dūriniai) – asmenukė, grojaraštis 3. esamiems lietuvių kalboje žodžiams suteikiant naujas reikšmes (runkelis – šakniavaisis, o nauja reikšmė – tamsuolis, pesimistas, priešingybė elitui; gryninti – daryti grynesnį, nauja reikšmė – pinigus versti grynaisiais).

Mes pasirinkome 20 naujažodžių, daugiausiai butų keliu, kitus, nes girdėjome pirmą kartą, pavyzdžiui,tįstinis, o trečius, nes mums net neatrodė kaip naujažodiai, pavyzdžiui, užtepėlė. Priesaginiai naujažodžiai: Įspirtukės – lengvas vasariškas įsispiriamas apavas.Karstyklė – įtaisas vaikams arba gyvūnams (paprastai katėms) karstytis.Klubinėti – lankytis, linksmintis klubuose.Pratęstuvės – dažniausiai oficialaus renginio tęsinys linksminantis neoficialioje aplinkoje. Tįstinis – šuolis iš didelio aukščio, prisirišus tampriu saugiu lynu (tįstine), kuris sustabdo kritimą ir pakelia aukštyn, nespėjus atsitrenkti į žemę. Užtepėlė - specialiai pagamintas tirštas augalinis, pieninis, mėsiškas ar mišrus valgis, tepamas ant duonos, sausainio, trapučio ar pan. Siaustinukas – susiaučiami kūdikių marškinėliai. Mylimukas, mylimukė – asmuo ar daiktas, prie kuriuo labai prisirišama, kuris labai mėgstamas ar mylimas.Skaitmenuoklis – analoginis duomenis skaitmeniniais duomenimis paverčiantis įtaisas.Atskirtis – atskyrimas, atsiskyrimas; nepritapimas. Sudurtiniai žodžiai: Akmenslydis – komandinis sportinis ledo žaidimas – akmeninio disko su rankenėle leidimas ledu į išpieštą apskritą ratą. Bėgtakis – treniruoklis su judančiu ištisiniu takeliu bėgimo ar ėjimo pratimams daryti, sveikatai tikrinti.Dažasvydis – komandinis sporto žaidimas – kaukėtų žaidėjų šaudymasis iš pneumatinių ginklų kamuoliukais, pripildytais dažų.Gyvasienė – siena, sienelė iš tankiai augančių medžių, krūmų, vijoklių. Uolakopa – laipiojimas dirbtinėmis arba natūraliomis uolomis.

Grotažymė - socialiniuose tinkluose ir tviteryje grotelėmis (#) žymimas žodis ar žodžių junginys kaip kokios nors temos nuoroda. Galūniniai naujažodžiai: Dūzgės – dažniausiai oficialaus renginio tęsinys linksminantis neoficialioje aplinkoje. Sąspietis – pramoga arba socialinė akcija: greitas ir trumpas žmonių sambūris, dažnai prieš tai suplanuotas internete, kokiam nors bendram veiksmui viešumoje atlikti. Stabdas – traukinio vagone įrengtas avarinių stabdžių įtaisas. Svetimžodis su lietuviška galūne: Buritas – meksikietiškas patiekalas – susuktas kvietinis paplotėlis (tortilija) su mėsos, sūrio, daržovių ar kitokiu įdaru.

Išvada - Iš mūsų pasirinktų naujažodžių daugiausiai yra padarytų priesaginiu būdu. Populiarūs yra ir sudurtiniai žodžiai.

Mes pasidomėjome, ar moksleiviai žino mūsų parinktų naujažodžių reikšmes ir ar juos vartoja.

Iš viso buvo apklausta 40 mokinių. 20 iš jų – 9-tokai, kiti 20 – 12-okai.

Šios apklausos tikslas buvo išsiaiškinti: ar mokinai žino mūsų pateiktų naujažodžių reikšmes, ar tuos žodžius vartoja ir jų vartojimo dažnumą.

Iš mūsų pasirinktų žodžių atrinkome 12 žodžių, kurių reikšmes paprašėme paaiškinti moksleivių.

Taip pat nustatyti tų žodžių vartojimo dažnumą. Vieną žodį aiškino 10 mokinių.

Išvada - Mūsų išrinktų žodžių paplitimas tarp moksleivių yra mažas, vartojami tik keli naujažodžiai. Iš 40 apklaustųjų 27 žinojo pateiktų žodžių reikšmes. Galime teigti, jog dauguma žino naujažodžių reikšmes, tačiau nevartoja tokių naujažodžių. Nei vienas respondentas neįvardijo dūzgės ir tįstinio reikšmių, vienas rašė, kad dūzgės yra, kai kažkas dūzgia. Visi paaiškino užtepėlę ir daugelis žinojo, ką reiškia atskirtis, tačiau šio žodžio nevartoja.

Dauguma moksleivių buvo nustebę, pamatę kai kuriuos naujažodžius, nes, kaip ir mes, nemanė, kad tie žodžiai gali būti naujadarais. Tokius žodžius kaip dažasvydis, užtepėlė mes vartojame visą gyvenimą ir todėl jie mums net neatrodo kaip naujažodžiai. Vadinasi, jie jau įsitvirtino kalboje, yra priimti kaip tinkami vartoti.