Apie kalbos skurdinimą ir puoselėjimą

Konferencijos metu buvo diskutuojama apie jauno žmogaus gyvenimą be svetimybių, apie kalbos skurdinimą, globalizacijos įtaką lietuviškam žodžiui. Diskusijos metu mokiniai pabrėžė, jog šie suvokia, kad kalba yra ne tik komunikacijos, bet ir kultūros bei tapatybės elementas. Tačiau į globalizacijos procesus jauni žmonės nežiūri kaip į juodą dėmę, mestą ant kalbos ir kultūros. "Globalizacija veda į priekį ne tik kultūrą, bet ir kalbą", - teigė gimnazistai.

Kaip vienus svarbiausių veiksnių, darančių neigiamą poveikį jauno žmogaus žodynui, pranešėjai įvardino netaisyklingus viešų žmonių pasisakymus, emigraciją.

Dabartinį laikotarpį kalbininkai vadina naujažodžių bumu, o dėl jų įsitvirtinimo yra linkę kaltinti internetinę erdvę. Pasak Klaipėdos universiteto profesoriaus Albino Druktenio tam, kad naujažodžiai įsitvirtintų ir šnekamojoje kalboje, būtina nepamiršti atitinkamo prekių ar daiktų žymėjimo ne tik tarptautine, bet ir gimtąja kalba.

Profesorius pabrėžė, kad nors tarptautiniai žodžiai ir padeda, o būna, kad lietuviški terminai klaidina, svarbu atsiminti, kad mes patys esame ne tik kalbos vartotojai, bet ir kūrėjai.

Pasak profesoriaus, švenčiant Lietuvos 100-metį ar kitą tėvynės gimtadienį, svarbu nepamiršti ne tik tinkamai jį paminėti, bet ir pagalvoti apie svarbiausio šalies atributo - kalbos, likimą. XIXa. pabaigoje lietuvių kalba buvo uždrausta, bet ar šiai dienai mes patys jos neišstumiame iš savų gyvenimų? - nuogąstavo profesorius.

"Tie mokytojai, dėstytojai ar kiti ugdytojai, kurie įkvepia ir skatina lietuviško žodžio vartojimą, verti didžiulio įvertinimo ir pagarbos", - pabrėžė A. Drukteinis.

Konferencijos pirmininkė Neolė Jucienė pažymėjo, kad mūsų tauta vis dar nemoka tinkamai ir deramai įvertinti ir pagerbti tų, kurie po savęs paliko ne mažą pėdsaką, kaip vieną iš pavyzdžių nurodė Vydūną, kurio garbei Lietuvoje yra pastatyta tik paminklinė lenta Kintuose.

"Net keista, kad tokio didelio žmogaus atminimui, tiek mažai dėmesio skiriama", - teigė mokytoja.

N. Jucienė kvietė sekti ir puoselėti savo gimtąją kalba, nes, pasak mokytojos, ši kalba yra senesnė už sanskritą, o jos gyvavimas priklausys tik nuo mūsų pačių.

Konferenciją organizavo Klaipėdos universitetas, "Varpo" gimnazija, lietuvių kalbos draugijos Klaipėdos skyrius, Klaipėdos savivaldybės Švietimo skyrius ir Klaipėdos miesto pedagogų švietimo ir kultūros centras.