Padavimai apie Klaipėdos kraštą

Baltijos jūra

Anksčiau Lietuvos krantų neskalavo jokia jūra.Vasaros būdavo labai karštos.Vieną dieną iš Arkties iki Lietuvos atslinko milžiniškas baltas ledynas, tačiau jis labai greitai ištirpo ir pavirto į jūrą. Kadangi ledynas buvęs baltas, žmonės jūrą pradėję vadinti Baltijos jūra. Taip ji vadinama iki šiol.

Olivija Guobytė, 6c klasė

Danės upė

Mes visi gyvename prie Baltijos jūros. Ši jūra visada buvo žuvinga, joje plaukiojo įvairiausių žuvų – didelių ir mažų. Daug žvejų išplaukdavo į jūrą žvejoti. Tai buvo jų pragyvenimo šaltinis. Atviroje jūroje jie ne kartą matė plaukiojant labai didelę žuvį, bet niekas nežinojo, kokia tai žuvis. Žmonės buvo įbauginti liudijimų, kad ta siaubūnė suryja visus jos kelyje pasitaikančius laivus. Vieną kartą žuvis, nepagavusi jokio laimikio, taip įsiuto, kad ėmė uodega plakti Baltijos vandenis. Milžiniškos bangos didžiule jėga tėškėsi į šalia jūros įsikūrusį miestą, net perskyrė jį pusiau. Tai upė Danė. Tik nežinia, kodėl žmonės jai tokį vardą suteikė.

Laura Jokšaitė, 6c klasė

Danė

Senovėje visos merginos eidavo skalbti rūbus prie upės (anksčiau nebūdavo skalbimo mašinų, kaip dabar). Vienai merginai, vardu Danė, labia nepasisekė. Nuo jos namų upė labai toli, kol nueidavo – sutemdavo, ir ji turėdavo grįžti tamsoje su skalbiniais rankose. Vieną dieną mergina jautėsi tokia pavargusi, kad pagalvojo, jog neis šį kartą skalbti. Tačiau tai išgirdęs jos šeimininkas taip supyko, kad išvarė mergaitę iš namų. Eidama keliu ji tiek daug verkė, kad iš jos ašarų upė susitvenkė. Mergaitės garbei upė buvo Dane pavadinta.

Rugilė Narmontaitė, 6c klasė

Trinyčių ežeras

Gyveno kartą žmogelis. Netoli jo namų buvo ežeras, kuriame jis mėgdavo maudytis.

Vieną kartą, kaip ir visada, jis atėjo prie ežero išsimaudyti. Kadangi netoliese žmonių nebuvo, nusimetė savo viršutinius drobinius marškinius ir šoko į vandenį vienais apatiniais. Diena buvo karšta, tai jis neskubėjo lįsti iš vandens. Po kiek laiko žmogeliui nusibodo tupėti vandenyje ir jis išlipo į krantą. Nori rengtis žmogelis, bet žiūri, kad jo trinyčių nebėra. Šoka į vieną pusę, šoka į kitą pusę – niekur nėra.

- Kur mano trinyčiai?! Kur mano trinyčiai?!- šaukė jis visa gerkle.

Nuo to laiko žmonės ežerą pradėjo vadinti Trinyčių ežeru.

Modestas Valeika, 6c klasė