Apsisprendimas

Artėja Olimpinės žaidynės ir plaukikas, vardu Tomas, labai joms ruošiasi.

Iki Olimpinių žaidynių liko vos keli mėnesiai. Tomas labai jaudinasi, nes nori laimėti pirmą, antrą arba trečią vietas. Jis labai atsakingai treniruojasi, ruošiasi fiziškai būti geriausios sportinės formos.

Tačiau varžyboms artėjant sportininkas vis mažiau pasitiki savimi. Tomas galvoja, kad jeigu jis pralaimės, iš jo pradės tyčiotis, laikys silpnu ir nepajėgiu siekti aukščiausių rezultatų sportininku. Jį treneris bando raminti sakydamas, kad viskas bus gerai, nes vaikinas turi visus reikiamus duomenis ir, jeigu stengsis iš visų jėgų, sėkmė bus jo rankose... Bet Tomas negirdi trenerio žodžių. Širdies balsas jį verčia galvoti, kad gal reikėtų imti vartoti dopingą. Ir tada sėkmė tikrai jo neapleis. Žinoma, treneris šiai idėjai nepritaria, tik atsidūsta ir duoda Tomui perskaityti antikinės Graikijos Olimpinių žaidynių priesaiką. Joje atsiskleidžia, koks turi būti tikras olimpietis: be nuodėmių, nenusikaltęs ir nevartojęs kūną stiprinančių medžiagų. Perskaitęs ją Tomas supranta, kad sukčiauti yra blogai. Jo galvoje ima suktis posakis – „sukčiai šilkuose, dori varguose“, kuris neleidžia pasiduoti dopingo pagundai.

Olimpinėse žaidynėse jis 100 metrų plaukimo rungtyje užima trečią vietą, o 50 metrų plaukime – penktą vietą. Tai nebuvo tie pasiekimai, apie kuriuos Tomas svajojo, bet giliai širdyje jis jautė pasididžiavimą savimi. Juk rezultatai pelnyti sąžiningu darbu, laikantis priesaikos.