Žmogus - žadintuvas. Anksčiau žmonės, norėdami neužmigti darbe, mokėjo kelis centus per savaitę specialiam asmeniui, kuris eidavo ir juos žadindavo. Paprastai tokiais "žadintuvais" dirbo moterys ir pagyvenę žmonės. Su ilgomis lazdomis arba mažais akmenimis jie daužydavo klientų langus, kol šie pabusdavo.

Vandens nešiklis. Kai nebuvo centralizuoto vandens tiekimo, kai kurie žmonės užsidirbdavo nešdami vandenį už pinigus. Tačiau tai buvo nelengvas darbas, nes reikėjo nešti daug vandens, eiti didelius atstumus arba eiti gilyn į upę, kad gautum švaraus vandens.

Žibintų prižiūrėtojas. Jie buvo atsakingi už žibintų uždegimą vakare ir užgesinimą ryte. Jie taip pat buvo atsakingi už jų remontą. Tuo metu tokia profesija buvo laikoma viena prestižiškiausių.

Telefono operatorius. Dar ne taip seniai tūkstančius skambučių rankiniu būdu tvarkė telefonistai, kurie tiesiog sujungdavo laidus, kad žmonės galėtų išgirsti vienas kitą.

Gamyklos darbininkų lektorius. Šiandien atlikdami monotonišką darbą galite klausytis muzikos, radijo ar garsinių knygų. Anksčiau fabrikai ir gamyklos samdydavo specialius žmones, kurie garsiai skaitydavo darbuotojams grožinę literatūrą ar laikraščius.

Pienininkas. Namuose neturint šaldytuvų, buvo sunku laikyti pieną, todėl šeimininkėms kasdien reikėjo šviežių produktų. Pienininkai anksti ryte supirkdavo pieną iš ūkininkų, o paskui pristatydavo užsakymus klientams.

Boulingo salės darbuotojas. Šiandien boulingo kėglius deda speciali mašina, o anksčiau tai buvo daroma rankomis. Dažniausiai tai darydavo vaikai arba paaugliai, nes šis darbas nebuvo labai gerai apmokamas.

Žiurkių gaudytojai. Epidemijų ir masinių užkrėtimų Europoje laikais ši profesija buvo labai paklausi. Ji buvo pavojinga, nes žiurkių gaudytojai galėjo susirgti. Tačiau visą riziką padengdavo didelis atlyginimas.

Žolių mėtytojai. XVI ir XVII a. pilyse ir dvaruose buvo naudojamos specialios žolių mėtytojos. Jų pagalba žolelėmis buvo maskuojami nemalonūs kvapai, sklindantys iš tualeto, virtuvės ar kitų patalpų.

Dėlių surinkėjai. XIX amžiuje gydytojai dėlėmis gydė daugelį ligų. Todėl jų gaudymas tapo labai pelningu verslu. Žmonės stovėjo vandenyje ir naudojo savo kūnus kaip masalą.