Prie įėjimo į parodą žiūrovus pasitinka didžiulis kamuolys, ant kurio - išdidintas A. Klemencovo portretas. Menininkas jame žvelgia į dangų, lyg laukdamas, tikėdamasis stebuklo.
Kūrinys „Fortūna“ - iš praeito tūkstantmečio.
„Dabar, kai man jau tuoj bus 70 metų, kai jau greitai šio gyvenimo uždanga nusileis, man atrodo velniškai svarbu adyti savo gyvenimo patirtis, užadyti skausmus“, - komentavo savo kūrinius A. Klemencovas.
„Dabar, kai man jau tuoj bus 70 metų, kai jau greitai šio gyvenimo uždanga nusileis, man atrodo velniškai svarbu adyti savo gyvenimo patirtis, užadyti skausmus“, - komentavo savo kūrinius A. Klemencovas.
„Kartą važiuodamas pro kaimelį pamačiau sugriautą seną medinę trobą. Vaizdas buvo ir baisus, ir labai estetiškas. Ji įkvėpė šį ciklą“, - pasakojo autorius.
„Veidas - mūsų dvasios veidrodis“, - teigia A. Klemencovas.
„Kiekvienas žmogus turi keletą veidų, ir dažnas galvoja, kad yra gražesnis, o ši instaliacija atskleidžia jo tikrąjį veidą, jo asmenybės esmę. Kartais ji - nelabai graži“, - pastebi menininkas.
Iš Jūros šventei sukurtų dekoracijų ir instaliacijų liko tik fotografijose užfiksuoti prisiminimai.
Grafikos etiudus A. Klemencovas piešė, kai buvo šalta, prie krosnies. „Man patikdavo taip atsipalaiduoti kartais“, - sako dailininkas.
Instaliacija „Turintis sparnus“. „Joje pavaizduoti pusiau paukščiukai, pusiau angeliukai ar vabzdžiukai. Jie yra pasaulinėje sumaištyje. Jie bando atrasti save, iškilti iš šito bendro kilimo arba atvirkščiai - susilieti į dėmes. Žiūrint į šią instaliaciją kyla jaudulys, sumišimas“, - komentavo A. Klemencovas.
