Japoniško sodo įkūrėjo augintiniai virto žiauriais „vilkais“

Incidentas Kretingos rajone įvyko dar vasario 24 dieną. Dėl jo į policiją kreipėsi Sausdravų kaimo (apie 21 km nuo Kretingos) gyventoja.

Tądien moteris išvedė pasivaikščioti du šunis. Savo ir paliktą prižiūrėti sūnaus. Apie 14.30 val. ją užpuolė du vokiečių aviganių veislės šunys.

Moteris bandė nuo jų ginti savo augintinius. Tačiau kliuvo ne tik pastariesiems, bet ir jai pačiai. Agresyvūs dideli šunys sulaužė akinius ir apdraskė drabužius.

Tačiau kur kas labiau nukentėjo aviganių sukandžioti moters šunys. Vienas jų nuo patirtų sužalojimų nugaišo, kitam prireikė veterinaro pagalbos.

Patirtą žala Kretingos rajono gyventoja įvertino 1 480 eurų.

Kretingos rajono policijos komisariate pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl nesunkaus sveikatos sutrikdymo dėl neatsargumo.

„Vakarų ekspreso“ duomenimis, iš karto po įvykio moteris kreipėsi į Visuomenės sveikatos centrą. Pastarasis informaciją apie įkandimą ir galimą pasiutligės atvejį perdavė Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos Klaipėdos departamentui.

Šis pradėjo tyrimą dėl gyvūnų gerovės, aiškinosi, ar aviganiai neserga pasiutlige.

Moterį užpuolusių šunų savininkas nustatytas. Tai tame pačiame kaime gyvenantis labai gerai ne tik Kretingos rajone žinomas vyras, verslininku tapęs buvęs medikas.

Š. Kasmauskas yra didžiausio Europoje japoniško sodo įkūrėjas.

Paaiškėjo, kad vyro auginami aviganiai nėra vakcinuoti nuo pasiutligės.

Pasak Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos Klaipėdos departamento direktoriaus patarėjos Dalios Kaveckienės, už tai jam skirta 25 eurų bauda.

Toks verdiktas nukentėjusios moters netenkino. Pasisamdžiusi advokatą ir gavusi teismo medicinos ekspertų išvadą dėl patirtų sužalojimų, ji parašė oficialų pareiškimą policijai.

Š. Kasmauskas „Vakarų ekspresui“ patvirtino, kad incidente dalyvavo du jo augintiniai. Tačiau paties įvykio vyras labai jau stipriai nesureikšmino.

"Aš tuo metu buvau išvykęs iš Lietuvos. Šunis išvedė pasivaikščioti uošvienė. Po to įvykio, vakare, ją ištiko infarktas ir teko gydytis ligoninės reanimacijoje.

Esmė tokia. Mano šunys jau 10 metų gyvena visiškame kaime, prie namų esančiame voljere, tačiau du kartus per dieną yra vedami lauko keliuku pasivaikščioti. Teritorija yra žemės ūkio paskirties, tvoros nei pas mus, nei pas kaimynus nėra.

Aviganiai yra paskiepyti, tik buvo pasibaigusi vakcina. Jie gali „užlaižyti“, bet šunys žymi savo teritoriją ir, kai ateina svetimi šunys, bando išsiaiškinti savo statusą. Mano šunys bandė ginti savo teritoriją, taip viskas ir išėjo.

Užpuolė ne moterį, o šunį, kuris prieš tai buvo atėjęs iki mūsų teritorijos.

Kalės papjauna kales. „Vilkas“ yra „vilkas“ ir visus „deda“ į vietą.

Aišku, negerai. Bet ką padarysi. Mano šunys kaimynės nemėgsta, sakiau jai užsitverti tvorą", - sakė Š. Kasmauskas.

Japoniško sodo savininkas su neseniai jo kaimynystėje apsigyvenusia moterimi bandė susitarti gražiuoju. Tačiau ji, verslininko teigimu, į kalbas nesileido.

„Tik grįžęs į Lietuvą ėjau kalbėtis. Nors su kaimyne matomės praktiškai kasdien, sako, atsiųsk elektroninį laišką“, - stebėjosi Š. Kasmauskas.