Už statybinių atliekų išpylimą Kuršių nerijoje siūloma skirti 260 tūkst. eurų baudų
„Akordas 1“ direktoriui G. Matulevičiui prokuroras Donatas Blinstrubis antradienį Klaipėdos apygardos teisme tardamas baigiamąją kalbą pasiūlė skirti 60 tūkst. eurų baudą. Jo pavaduotojui M. Karpičiui – 50 tūkst. eurų baudą.
Bendrovę „Akordas 1“ siūloma pripažinti kalta ir skirti 150 tūkst. eurų baudą.
Prokuroras teismo taip pat prašė solidariai iš visų kaltinamųjų priteisti civilinį ieškinį, kurį pareiškė Aplinkos apsaugos departamentas – 5,6 mln. eurų. Jį sudaro aplinkosaugininkų apskaičiuota Kuršių nerijai padaryta žala.
Poveikis sumažėjęs, bet neišnykęs
Prokuroro teigimu, nors gynyba laikosi pozicijos, kad frezuotas asfaltas yra statybinė medžiaga, tai nereiškia, kad tarša nebuvo padaryta.
„Gynyba akcentuoja ir niekas neginčija, kad frezuotas asfaltas esant tam tikroms sąlygoms gali būti laikomas statybine medžiaga ir naudojama statybose, bet, mano manymu, svarbus momentas tai, kad kiekvienas vaistas yra tuo pačiu ir nuodas, viskas priklauso kaip ir kokiom sąlygom naudosime ir vartosime“, – sakė jis.
Prokuroro teigimu, Neringoje kelio rekonstrukciją atlikusi bendrovė turėjo sutartyje numatytus įpareigojimus, kad objekte susidariusios statybines atliekos būtų perduotos šias atliekas tvarkančioms įmonėms, tačiau, bylos duomenims, frezuotas asfaltas buvo kraunamas į mašinas ir vežamas išpilti.
Anot D. Blinstrubio, nors praėjus trejiems metams nuo įvykių vizuali tarša sumažėjusi, nes asfalto gabalus išrinko bendruomenė, o išpiltą medžiagą pamažu užklojo lapai, spygliai, paveikė klimatinės sąlygos, tai nereiškia, kad žala nebuvo padaryta.
„Poveikis sumažėjęs, tačiau neišnykęs“, – teigė prokuroras.
Norėjo suformuoti aplinkkelį
G. Matulevičius ir M. Karpičius kaltinami, jog siekdami turtinės naudos, galėjo piktnaudžiauti tarnybine padėtimi bei pažeisti aplinkos apsaugos priežiūros taisykles ir kitus teisės aktų reikalavimus. Savo kaltės teismo proceso metu vadovai neprisipažino, o jų gynėjai nurodė, jog frezuotas asfaltas saugomoje teritorijoje buvo išpiltas su Neringos valdžios žinia.
Tyrimo metu surinkta duomenų, kad 2020 metų gegužės-rugsėjo mėnesiais, įgyvendinant Neringoje esančios Taikos gatvės dalies rekonstrukciją, beveik 2000 tonų rekonstrukcijos metu susidariusių statybinių atliekų – frezuoto asfalto – buvo neteisėtai išpilta ir išstumdyta valstybės saugomose teritorijose. Taip buvo suformuoti trys keliukai.
„Akordas 1“, vykdydama darbus Nidoje, Taikos gatvėje, pakaitomis turėjo dirbti vienoje kelio pusėje, tačiau siekiant didesnio rekonstrukcijos tempo, norėta darbus vykdyti visa apimtimi uždarant gatvę. Taip ieškota sprendimų dėl aplinkkelio, kad uždarius gatvę nebūtų paralyžiuota komunalinio ūkio, verslo veikla.
Neringos savivaldybės administracijos vadovai Egidijus Šakalys ir Sigitas Šveikauskas anksčiau teismui tvirtino, jog savivaldybė derino schemas dėl aplinkkelio Kuršių nerijos nacionaliniame parke suformavimo prašydama sutvarkyti miško kelią, tačiau pilti smulkinto asfalto neleido.
Rangovai pasiūlė suformuoti aplinkkelį per mišką ir sudėliojo schemą, kurią pateikė savivaldybei. Saugaus eismo komisijoje, kuriai pirmininkavo S. Šveikauskas, ši schema nebuvo nagrinėta ir tvirtinta, nes, jo teigimu, to nereikėjo. Aplinkkelio suformavimą savivaldybė buvo palaiminusi, suderino ir su policija. Kuršių nerijos nacionalinis parkas, miškininkai esą buvo informuoti žodžiu ir neprieštaravo.
Pateko kenksmingos medžiagos
Anot prokuratūros, už 1,72 kilometro ilgio kelio atkarpos tvarkymą atsakingi kaltinamieji, žinodami, kad projekte nėra numatytos galimybės panaudoti seną asfaltą, o rekonstrukcijos metu susidarančios statybinės atliekos privalo būti perduotos atliekų perdirbėjui, galimai organizavo šios statybinės atliekos neteisėtą panaudojimą saugomose teritorijose.
Anot prokuroro D. Blinstrubio, išpylus atliekas saugomoje teritorijoje buvo padaryta žala Kuršių nerijos nacionaliniam parkui, Parnidžio ir Alksnynės kraštovaizdžio draustiniams, taip pat vadinamajai Penkių kalvelių gyvenvietei.
D. Blinstrubis teisme vardijo, jog išpilant minėtą kiekį frezuoto asfalto į aplinką pateko kenksmingos medžiagos – arsenas, švinas, chromas, varis, cinkas, nikelis, švinas ir kitos.
Pasak prokuroro, dėl šių atliekų padaryta žala žemės paviršiui, sunaikintos būdingos pievos, suformuota nauja kraštovaizdį keičianti linija, kontrastinga aplinkai spalva, pakeistas kraštovaizdžio tipas, jis buvo sukultūrintas.
Paskaičiuota 5,6 mln. eurų aplinkai padaryta žala. Civiliniu ieškovu šioje byloje yra Aplinkos ministerija.
Rašyti komentarą