Rekordinio kyšio istorijoje - stiprėjančios teisėsaugos pozicijos

Kurį laiką labai plačiai per visą Lietuvą skambėjusią dėl didžiausio šalyje reikalauto kyšio iškeltą baudžiamąją bylą apgaubusi tyla nereiškė, kad ją nugulė užmaršties dulkės.

Bylą nagrinėjančiam Lietuvos apeliaciniam teismui teko daryti netrumpą pertrauką. Gana ilgai užtruko fonoskopinė (garso) ekspertizė.

Gavusi jos išvadą, teisėjų kolegija vėl atvertė šią bylą.

Bus naudinga

Valstybinį kaltinimą šioje rezonansinėje byloje palaiko Generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamento prokuroras Gintaras Jasaitis.

Po prieš kelias dienas įvykusio teismo posėdžio jis „Vakarų ekspresui“ sakė, kad anksčiau nė kiek neabejojo fonoskopinės ekspertizės būtinumu, kaip dabar nė kiek neabejoja jos rezultatų nauda.

"Tai vienas iš pagrindinių kaltės įrodymų. Atlikta fonoskopinė ekspertizė pastiprins kaltinimo poziciją ir apeliacinio skundo motyvus. Tuo aš visiškai neabejoju.

Pareigūnai buvo padarę pokalbių išklotinę ir dabar ji yra patvirtinta. Kai kurios detalės paryškintos, jei kažkas iš pokalbio dalyvių kažką neaiškiai pasakė ir pareigūnai ne taip išgirdo. Specialistai tuos žodžius paprasčiausiai išryškino ir įrašė į stenogramą", - sakė vienas labiausiai patyrusių Generalinės prokuratūros prokurorų.

Kada galima tikėtis Temidės verdikto, G. Jasaitis pasakyti negalėjo.

"Kol kas dar nepasakytos baigiamosios kalbos. Dabar visos pusės gavo ekspertizės išvadą ir ją skaito. Kitame posėdyje jau spręsime dėl baigiamųjų kalbų.

Yra suplanuoti du posėdžiai. Birželio mėnesio pabaigoje posėdis skirtas visai dienai. Visi turėsime baigiamąsias kalbas pasakyti. O po to jau teismas priims sprendimą", - teigė G. Jasaitis.

Sieks kaltės pripažinimo

Kokias konkrečiai prašys skirti bausmes trims pirmosios instancijos teismo išteisintiems asmenims, G. Jasaitis kol kas neatskleidžia.

„Kol teismo posėdyje nepasakiau baigiamosios kalbos, tol apie konkrečias bausmes kaltinamiesiems nieko pasakyti negaliu“, - patikino J. Jasaitis.

Valstybinį kaltinimą palaikantis prokuroras neslepia, kad sieks Klaipėdos apygardos teismo verdikto panaikinimo ir pelnytų bausmių jo išteisintiems asmenims.

„Prašysiu, kad visi trys asmenys būtų pripažinti kaltais padarę visus jiems inkriminuojamus nusikaltimus“, - aiškiai kiek anksčiau teisėsaugos poziciją deklaravo išsamiai su byla susipažinęs G. Jasaitis.

Jo teigimu, ši baudžiamoji byla yra sudėtinga.

"Klaipėdos apygardos teismas galėjo iš esmės ir neįvertinti visų jos aplinkybių. Todėl ir sutinku su pozicija, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas yra nepagrįstas ir neteisėtas.

Manau, kad aukštesnės instancijos Lietuvos apeliaciniam teismui pavyks tai padaryti", - sakė prokuroras.

Pasikeitė teisėjai

Klaipėdoje pradžią gavusi rekordinio kyšio byla Lietuvos apeliacinį teismą pasiekė 2020 metų pabaigoje.

Į jį su skundu kreipėsi Kauno apygardos prokuratūros prokuroras. Tačiau, remdamasi galiojančia tvarka, valstybinį kaltinimą į savo rankas perėmė Generalinė prokuratūra. Byla patikėta prokurorui G. Jasaičiui.

Bylos nagrinėjimas užtruko ne tik dėl fonoskopinės ekspertizės. Nors teismas ir nusprendė atnaujinti įrodymų tyrimą, teisminis procesas stabtelėjo.

Bylą nagrinėti paskirtos teisėjų kolegijos narys, Lietuvos apeliacinio teismo pirmininkas Algimantas Valantinas tapo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (LAT) teisėju.

Naujai paskirtai teisėjų kolegijai teko iš naujo susipažinti su bylos medžiaga.

Nusikaltimų puokštė

Bankroto administravimo paslaugas teikiančios bendrovės „Valeksa“ uostamiesčio filialo direktorius Darius Daubaras kaltintas kyšininkavimu, dokumentų klastojimu, turto iššvaistymu ir piktnaudžiavimu.

Vilniaus advokatų kontoros „Karsten, Kraujalis ir partneriai“ advokatas Tomas Puzinas ir sostinės bendrovės „RR Management“ direktorius Andrejus Rybakovas - padėjimu reikalauti kyšio. Verslininkas dar kaltintas ir dokumentų klastojimu bei padėjimu švaistyti turtą.

Teisėsaugininkai įsitikinę, kad didžiausio šalyje kyšio reikalavę asmenys turi ne džiūgauti dėl išnešto sveiko kailio, o privalo savo kaltę išpirkti kalėdami ir sumokėdami pinigines baudas.

Su skundu į Lietuvos apeliacinį teismą kreipėsi ir nukentėjusiąja šioje byloje pripažinta bendrovė „Statega“. Ji prašo trijulei ne tik skirti prokuroro įvardytas bausmes.

Taip pat iš vyrų ir bendrovės „Valeksa“, D. Daubaro darbdavio, prisiteisti įmonei padarytą žalą - beveik 491 221 eurą.

Pričiupo STT

Jau buvusį uostamiesčio verslo centro „Neapolis“ bankroto administratorių, valstybės tarnautojui prilyginamą D. Daubarą ir jam talkinusį T. Puziną STT agentai sučiupo 2013 metų kovo pabaigoje.

Įtarta, kad jie iš bendrovės „Statega“ (ji ir inicijavo „Neapolio“ bankrotą) vadovo už verslo centrą valdžiusios bankrutuojančios bendrovės beveik 9 mln. eurų kreditorinio reikalavimo teisme pripažinimą pareikalavo ir susitarė priimti per 1,6 mln. eurų neteisėtą atlygį.

Pasak pareigūnų, kyšio priėmimui maskuoti A. Rybakovo vadovaujama „RR Management“ specialiai įsteigė UAB „RR Finance Solutions“. Jei šis neteisėtas sandoris būtų įvykęs, pinigus būtų gavusi tik grupelė suinteresuotų asmenų.

D. Daubaras kaltintas, jog kyšio reikalavo už savo teisėtą veikimą, vilkindamas didžiausio bankrutuojančios bendrovės „Neapolis“ kreditoriaus bendrovės „Statega“ kreditorinio reikalavimo pateikimą teismui tvirtinti.

Pradėjus ikiteisminį tyrimą ir D. Daubarą nušalinus nuo „Neapolio“ bankroto administratoriaus pareigų, teismas patvirtino visus „Stategos“ kreditorinius reikalavimus minėtai bankrutavusiai bendrovei.

Įtarta, kad D. Daubaras „Neapolio“ bankroto administratoriumi paskirtas ne be Klaipėdos apygardos teismo teisėjo Audriaus Saulėno pagalbos, kuriam ši istorija kainavo atleidimą iš pareigų.

D. Daubaro, T. Puzino ir A. Rybakovo kaltė grįsta ne tik liudytojų, bet ir kriminalinės žvalgybos priemonėmis gautais įrodymais.

Įtarimą sukėlęs verdiktas

Bylos nagrinėjimas Klaipėdos apygardos teisme baigėsi labiau nei netikėtu teismo verdiktu. Nors prokurorai tris teisiamuosius prašė siųsti į belangę, jie visiškai išteisinti kaip nepadarę jokių nusikaltimų.

Prokurorai D. Daubarą prašė įkalinti ketveriems, T. Puziną - pusketvirtų, A. Rybakovą - pusantrų metų. Taip pat prašyta D. Daubarui skirti 32 300 eurų, o T. Puzinui - 11 400 eurų baudas.

Išteisinamasis nuosprendis tiesiog šokiravo „Stategai“ teisme atstovavusią teisininkę Renatą Astrauskienę.

"Košmaras. Nuosprendį būtinai skųsime Lietuvos apeliaciniam teismui. Jis yra akivaizdžiai šališkas. Drįstu pasakyti, net užsakytas. Teisingumo prasme tai visiškai neteisingas sprendimas.

Byloje buvo visi įrodymai, tad negalima konstatuoti, jog nebuvo reikalauta kyšio.

Kyšio galima reikalauti tiek atvira, tiek paslėpta forma. Kalbame apie žmones, kurie jo reikalavo netiesiogiai.

„Statega“ versta už milijonus eurų pirkti bankrutavusios įmonės akcijas, kurių vertė - nulis", - po pirmosios instancijos teismo nuosprendžio sakė R. Astrauskienė.

„Vakarų ekspreso“ duomenimis, po tokio pasisakymo R. Astrauskienė ir "Statega" patyrė nedviprasmišką spaudimą.



D. Daubaras kreipėsi į Advokatų tarybą ir paprašė advokatei iškelti drausminę bylą. Tačiau jo prašymas atmestas. Konstatuota, kad advokatė gali išreikšti savo nuomonę.