Radęs spragą sistemoje vilnietis santechnikas pasisavino SEB banko pinigus

Sukčiavimu apkaltintas L. Š. prieš tai buvo teistas tris kartus, tačiau pastarasis nuosprendis jam buvo paskelbtas dar 2007 m., bylos metu laikyta, kad vyro teistumas yra išnykęs.

Bylos duomenimis, pastarosiomis dienomis nuteistas vilnietis spraga, leidusia jam pasisavinti SEB banko pinigus, naudojosi nuo 2016 m. lapkričio iki 2017 m. birželio. L. Š. pasinaudojo tuo, kad atliekant finansines operacijas naudojantis „off-line“ režimu nebuvo tikrinamas nei banko kortelių statusas, nei faktinis lėšų likutis sąskaitoje, 34 kartus skrisdamas pirko įvairiausias paslaugas ar prekes.

Nors vyro sąskaitoje pinigų nebuvo, sistemos spraga to nerodė ir leido vykdyti finansines operacijas, taip už pirkinius atsiskaitant banko pinigais.

Nustatyta, kad taip L. Š. pabandė pasisavinti iš banko 5192,38 euro, tačiau pavyko pasisavinti tik 4659,53 euro.

Baudžiamojon atsakomybėn patrauktas vyras buvo apklaustas tik prieš praėjusias Kalėdas. L. Š. pasakojo, kad SEB banke turėtą sąskaitą uždarė 2016 m. rugsėjį, tačiau jam liko išduota mokėjimo kortelė, kurios niekas neprašė grąžinti.

Anot vyro, 2016–2017 m. jo finansinė padėtis buvo sunki, todėl jis nuolat skraidydavo į Didžiąją Britaniją ir Norvegiją, kadangi užsienyje gaudavo darbo ir pajamų. L. Š. ikiteisminio tyrimo metu atskleidė, kad idėja pasinaudoti sena kortele kilo žinant, kad oro linijose yra galimybė atsiskaityti banko kortelėmis, kai nėra galimybės patikrinti banko sąskaitos likučio.

Vilnietis teigė, kad vienu metu nusprendė lėktuve atsiskaityti savo mokėjimo kortele, susieta su uždaryta banko sąskaita, kurioje nebuvo piniginių lėšų, o kartą sėkmingai pavykus, tęsė tokius atsiskaitymus iki 2017 m. gegužės pabaigos.

L. Š. teigė, kad taip atsiskaitinėjo tik lėktuvuose, oro uostuose kortele nesinaudojo. Vyras oro linijose atsiskaitydavo už cigaretes, kurias rūkydavo pats ir dar nuveždavo cigarečių draugams lauktuvių.

Taip pat vilnietis teigė, kad yra pirkęs kvepalų, maisto prekių.

Kad taip išnaudojo daugiau nei 5 tūkst. banko eurų, L. Š. teigė sužinojęs tik 2020 m. pavasarį. Vyras teigė prašęs, kad bankas jam duotų paaiškinimą, iš kur atsirado tokia suma, tačiau aiškaus paaiškinimo iš banko negavo. O vėliau buvo iškviestas į policiją, kur sužinojo, kad yra įtariamas sukčiavimu.

Baudžiamojon atsakomybėn patrauktas vyras kaltę pripažino, po pirmosios apklausos sugrąžino bankui visą pasisavintą sumą, o vasario pradžioje sumokėjo dar 1228,15 euro banko patirtų procesinių išlaidų.

Pareiškimą teisėsaugai pateikę banko atstovai nurodė, kad L. Š. išduota kortelė neturėjo kredito limito (savininkas negalėjo ja atsiskaityti „į skolą“), jos naudojimo sąlygos numatė galimybę pasinaudojant kortelių skaitytuvu, mokėjimo operacijas atlikti net ir tuo metu, kai kortelių skaitytuvas nebūdavo prisijungęs prie atitinkamo SEB banko duomenų mainų tinklo, informacinės sistemos, kitaip tariant, veikdavo „off-line“ režimu.

„Off-line“ tipo mokėjimo operacijas gali atlikti / priimti prekybininkai, kuriems suteikta teisė atlikti piniginių lėšų nurašymo operacijas be išankstinės rezervacijos. „off-line“ tipo mokėjimo operacijos paprastai atliekamos lėktuvuose, laivuose esančiose neapmuitintų prekių (angl. „duty free“) parduotuvėse.

Atsiskaitymų lėktuvuose skrydžio metu „off-line“ režimo operacijos specifika yra ta, kad nesant ryšio su banko informacinėmis sistemomis ir nesant galimybės nustatyti kortelės statuso (galiojanti ar ne (pvz., užblokuota)) bei pirkėjo (kortelės turėtojo) banko sąskaitos likučio, atsiskaitymo metu nėra tikrinamas nei kortelės statusas (veikianti ar užblokuota), nei kortelės sąskaitos faktinis lėšų likutis (pakanka ar ne lėšų pirkiniui / paslaugai įsigyti), t. y. apmokėjimą kortele priimantis prekybininkas neautorizuoja tokios mokėjimo kortelės, o iš karto išsiunčia finansinį nurašymą bankui, kurį bankas privalo apdoroti ir atitinkamą lėšų sumą nurašyti nuo kliento mokėjimo kortelės banko sąskaitos“, – tokia „off-line“ režimo specifika nurodoma teismo dokumentuose.

Bankas taip pat nurodė, kad, paaiškėjus sukčiavimui, inicijavo „chargeback“ procedūras – užprotestavo su L. Š. išduota mokėjimo kortele atliktas mokėjimo operacijas, vėliau bankui buvo grąžinta 532,75 euro suma. Tačiau likusią 4659,53 euro sumą bankui teko padengti iš savo lėšų.

Kadangi vilnietis savo kaltę pripažino, o jo įvykdytas nusikaltimas kvalifikuotas kaip nedidelio masto sukčiavimas, baudžiamoji byla jo atžvilgiu buvo užbaigta baudžiamuoju įsakymu – nenagrinėjant bylos teisme žodinio proceso tvarka, pasikliaujant tik ikiteisminio tyrimo metu surinkta medžiaga.

Teisėja Inga Štuopienė nuteistajam skyrė šešis mėnesius viešųjų darbų, kas mėnesį privalomai išdirbant 20 valandų viešųjų darbų.

SEB bankas  © SCANPIX nuotr.