Po prokuratūros pareiškimo – teismų verdiktas dėl statybų pajūrio juostoje

Klaipėdos apygardos prokuratūroje 2018 metų liepą buvo gautas Palangos miesto savivaldybės administracijos raštas, kuriuo buvo prašoma spręsti viešojo intereso gynimo klausimą dėl galimai neteisėtai išduoto statybos leidimo pastato kapitaliniam remontui. Tokio leidimo buvo prašoma statiniui, esančiam valstybinės reikšmės miškų plotuose bei pajūrio juostos teritorijoje. Palangos miesto savivaldybės administracijos nurodytų aplinkybių pagrindu buvo pradėtas patikrinimas.

Klaipėdos apygardos prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus prokurorės atlikto tyrimo duomenimis, 134,44 kv. m ploto laikiną kavinės pastatą, esantį valstybinės žemės sklype 1995 metais įsigijo fizinis asmuo, kaip laikiną statinį, nusigriovimui. Palangos miesto savivaldybė šiam pastatui eksploatuoti 1997 m. išnuomojo 400 kv. m valstybinės žemės plotą. Žemės nuomos sutartis buvo sudaryta ne ilgesniam kaip trijų metų laikotarpiui. Nugriovimui įsigytas pastatas Palangos miesto apylinkės teismo 2002 metų sprendimu buvo įregistruotas kaip nekilnojamas turtas, nustačius juridinę reikšmę turintį faktą. Pastato savininkui eilę metų neprižiūrint ir neeksploatuojant įsigyto turto Lietuvos Respublikai priklausančioje žemėje, pastatas sugriuvo, sudegė, o teritorija buvo apleista. Tik 2018 m. kovo 28 d. šio pastato kapitaliniam remontui Palangos miesto savivaldybė išdavė statybos leidimą, tačiau leidimas buvo išduotas be teisės aktais numatyto žemės savininko – Nacionalinės žemės tarnybos (NŽT) – sutikimo.

Prokurorė L. Paulikienė, tyrimo metu nustačiusi, kad pastatas jau daugelį metų sugriuvęs, sudegęs, apleistas bei neeksploatuojamas priėmė nutarimą, kuriuo įpareigojo NŽT, kaip valstybinės žemės patikėtinę, pašalinti teisės pažeidimus jos kompetencijos srityje – kreiptis į teismą dėl pastato liekanų pašalinimo ir valstybinio žemės sklypo atlaisvinimo. Vykdydama prokuroro reikalavimą NŽT inicijavo civilinę bylą.

Įvertinusi visus tyrimo dėl pažeisto viešojo intereso metu gautus dokumentus, prokurorė taip pat kreipėsi į Klaipėdos apygardos administracinį teismą, prašydama pripažinti neteisėtu išduotą statybos leidimą pastato kapitaliniam remontui, nes buvo pažeisti Statybos įstatymo bei kitų teisės aktų reikalavimai. Teismas, atsižvelgdamas į prokuratūros argumentus, prašymą tenkino. Tačiau pirmosios instancijos teismo sprendimas buvo apskųstas pastato savininko. Jo skundą išnagrinėjęs Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas šių metų balandžio 7 dienos nutartimi paliko galioti nepakeistą Klaipėdos apygardos administracinio teismo sprendimą.