Nuostoliai stovėjimo aikštelėse: daugėja ir avarijų, ir sprunkančių nuo atsakomybės

Besikertančios eismo dalyvių trajektorijos, siauri pravažiavimai ir didelis noras būti parkavimo čempionu, pasistatant automobilį kuo arčiau įėjimo. Apibraižyti bamperiai, automobilių durelių žymės ant kitos transporto priemonės – tai tik dalis niuansų iš kasdienybės stovėjimo aikštelėse.

Nors atrodo, kad žala arba kilusios problemos automobilių statymo vietoje daugiausiai kainuoja laiko ir nervų, tačiau BTA draudimo bendrovės ekspertai konstatuoja kitą neigiamą tendenciją – automobilių apgadinimų skaičius auga. Tuo metu policija pastebi, kad šiemet padaugėjo ir pasišalinusiųjų iš eismo įvykio vietos skaičius.

Draudimo bendrovės duomenimis, šiemet KASKO turėtojai dėl stovėjimo aikštelėse patirtos žalos jau kreipėsi panašiai tiek kartų, kiek pernai per visus metus.

„Jei nukentėjusysis eismo įvykio metu būna vietoje, dažnai viskas pasibaigia deklaracijos užpildymu. Tačiau ne visi vairuotojai elgiasi pilietiškai, dalis tokių incidentų pasibaigia pasišalinimu iš eismo įvykio vietos. Tad, jei policijai nepavyksta rasti avarijos kaltininko, nukentėjusiajam atsiranda nenumatytų išlaidų – susitvarkyti avarijos padarinius iš savo kišenės. Be abejo, KASKO turėtojams tokiu atveju taisymo išlaidas padengia draudimo bendrovė“, – sako BTA Ekspertizių padalinio vadovas Andrius Žiukelis.

Jis taip pat atkreipia dėmesį, kad ne visas žalas galima pastebėti plika akimi. Naujos kartos automobiliai yra gerokai sudėtingesnės konstrukcijos, turi daugybę jutiklių ir komforto funkcijų, todėl ne visada vizualiai galima nustatyti, kad dalys yra pažeistos. A. Žiukelio teigimu, pasitaiko ir situacijų, kai įvykio kaltininkas tiesiog nusprendžia, kad žalos nepadaryta, ir ramiai išvažiuoja, tačiau praktika rodo, kad taip būna itin retai.

Paliktas raštelis – ne išeitis

Skubantys eismo įvykio kaltininkai kartais tikisi sutaupyti laiko laukiant nukentėjusio automobilio šeimininko arba policijos palikdami raštelį su savo kontaktiniu numeriu už valytuvo. A. Žiukelis sako, kad tai nėra situacijos sprendimas ir problemų toks vairuotojas prisivirti gali dar daugiau.

„Niekas nėra užtikrintas, kad tą raštelį nukentėjusysis ras. Jis gali išblukti nuo lietaus, arba koks praeivis gali jį tiesiog nuimti. Jei šeimininko nepavyksta sulaukti, privalu kreiptis į policiją ir pranešti apie įvykį. Net jei ir policijai nepavyks susisiekti su apgadinto automobilio šeimininku, pareigūnai užfiksavę įvykį gali leisti palikti eismo įvykio vietą“, – pažymi BTA atstovas.



Lietuvos kelių policijos tarnybos duomenimis per pirmąjį šių metų pusmetį užregistruota 2 850 atvejų, kai automobilių vairuotojai pasišalino iš eismo įvykio vietos. 2021 metais per tą patį laikotarpį buvo 2 500 tokių atvejų.

Pareigūnai įspėja, kad net ir minimalus kito automobilio kliudymas kaltininkui gali kainuoti ne tik baudą, bet ir vairuotojo pažymėjimą. Pasitraukimas iš eismo įvykio vietos, kai vairuotojas yra su juo susijęs, vairuotojams užtraukia baudą nuo 600 iki 1100 eurų su galimu teisės vairuoti atėmimu nuo 1 iki 3 metų. Padarius didesnę žalą – bauda siekia nuo 1100 iki 2000 eurų su galimu teisės vairuoti atėmimu nuo 1 iki 3 metų.

Vairuotojai linkę taikyti savo taisykles

Vairavimo instruktorė Olga Židovlenkova pastebi, kad stovėjimo aikštelėse vairuotojai neretai manevruoja improvizuodami ir taikydami kelių eismo taisykles (KET) pagal savo poreikius.

„Vairuotojai važiuoja taip, kaip jiems atrodo teisinga. Dažnu atveju, jei važiuoja tiesiai, vairuotojas galvoja, kad jo kelias yra pagrindinis. Tačiau pamirštama, kad jei stovėjimo aikštelėje nėra ženklų, reikia vadovautis dešinės rankos taisykle. Šią taisyklę taikyti reikia prieš atliekant manevrą, o ne veiksme“, – vieną pagrindinių eismo įvykių aikštelėse priežasčių įvardija ji.

Ekspertė taip pat atkreipia dėmesį, kad stovėjimo aikštelėse maksimalus greitis siekia 20 km/val., jeigu nėra ženklo, kuris nurodytų kitą greitį. Tačiau dažnas vairuotojas, anot O. Židovlenkovos, manevruodamas stovėjimo aikštelėje net nežiūri į spidometrą.

„Vairuotojai neretai dar užsiima ir papildoma veikla – žvalgosi laisvos vietos, naudojasi telefonais, o tai dar labiau blaško. Reikia nepamiršti, kad pėstieji bet kurią akimirką gali iššokti iš už priparkuotų automobilių“, – atkreipia dėmesį ji.

O. Židovlenkova pažymi, kad riziką išaugina tyliau važiuojantys elektromobiliai ir hibridiniai automobiliai. Jos teigimu, ne kiekvienas pėsčiasis iš karto suvokia, kad artėja transporto priemonė, o pėsčiųjų reakciją dar labiau apsunkina ausinių naudojimas eisme.

Atsakingumą skatina vaizdo kameros

Vilniuje gyvenantis Artūras yra patekęs ne į vieną eismo įvykį stovėjimo aikštelėje. Tiesa, anot pašnekovo, vairuotojams sąmoningumo suteikia žinojimas, kad nemažai aikštelių yra filmuojamos.

„Vieną vakarą, išvažiuodamas iš parkavimo vietos savo automobilio bamperiu įsirėmiau į kitą automobilį. Iš pirmo žvilgsnio, žalos visiškai nebuvo, bet nerizikavau, kreipiausi į policiją. Tiesa teko palaukti ne vieną dešimtį minučių, tačiau pareigūnai pagal valstybinį numerį rado automobilio savininką ir su juo susisiekė. Vos tik atėjęs šeimininkas šypsojosi – policijos skambutis skambėjo grėsmingai, tačiau automobilis sveikutėlis. Šeimininkas neturėjo pretenzijų. Nors tai kainavo laiko, tačiau nesielgiu taip, kaip nenorėčiau, kad su manim elgtųsi“, – savo istorija dalijasi vyras, ragindamas ir kitus eismo dalyvius elgtis pilietiškai.