Mažėja gaisrų, bet ne mirčių juose

Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento duomenimis, 2023-iaisiais šalyje kilo 7 905 gaisrai. Palyginti su 2022-aisiais, kai užgesinta 8 410 gaisrų, pernai jų įsiplieskė 6 procentais mažiau.

Tai mažiausias gaisrų skaičius Lietuvoje per 20 metų.

Gaisrų metu ugniagesiai pernai išgelbėjo 160 gyventojų, 613 pastatų, 113 transporto priemonių, 361 gyvūną.

Rūkymas kenkia ne tik sveikatai

Iš pernai gaisruose žuvusių 100 žmonių, du yra vaikai. Įvairias traumas patyrė 186 gyventojai.

Net 42 asmenų gyvybės pareikalavo neatsargaus rūkymas, 25 - neatsargus žmogaus elgesys su ugnimi, 8 - elektros įrenginių, prietaisų, elektros instaliacijos gedimai, 8 - krosnių, židinių bei dūmtraukių įrengimo ir eksploatavimo reikalavimų pažeidimai bei gedimai, 7 - pašalinis ugnies šaltinis, 2 - tyčinė žmonių veikla (padegimai), po 1 - elektros įrangos įrengimo ir eksploatavimo taisyklių pažeidimas, vaikų išdykavimas su ugnimi ir sprogimas, 5 - kitos priežastys.

Miestuose kilusiuose gaisruose pernai žuvo 44 gyventojai, o miesteliuose bei kaimo vietovėse - 56.

Dvidešimt keturi gyventojai žuvo Vilniaus (iš jų 13 - Vilniaus mieste) apskrityje, 15 - Kauno (iš jų 5 - Kauno mieste, 4 - Kauno rajone) apskrityje, 14 - Šiaulių (iš jų 4 - Šiaulių mieste) apskrityje, 10 - Klaipėdos (iš jų 4 - Klaipėdos mieste) apskrityje, 11 - Utenos (iš jų 4 - Molėtų rajone) apskrityje, 8 - Telšių (iš jų 4 - Telšių rajone) apskrityje, po 6 - Alytaus ir Marijampolės apskrityse, 4 - Panevėžio apskrityje ir 2 - Tauragės apskrityje.

2023-iaisiais Lietuvoje kilo vienas gaisras, kuriame žuvo trys gyventojai, 7 gaisrai nusinešė po dvi žmonių gyvybes, o 83 gaisrai pasiglemžė po vieną žmogaus gyvybę.

Pražudė prisvilęs maistas

Pasak Klaipėdos priešgaisrinės gelbėjimo valdybos viršininko Vido Kerševičiaus, pernai pačiame uostamiestyje kilo 247 gaisrai, užpernai - 256.

"Labai skaudu, kad gaisrai pareikalavo keturių klaipėdiečių gyvybių. Tai senjorai ir pagyvenusio amžiaus asmenys.

Ir nė vieno iš jų namuose nebuvo autonominio dūmų detektoriaus.

Vienas atvejis yra išskirtinis. Žmogus žuvo apsinuodijęs smalkėmis, kurios susidarė dėl ant viryklės be priežiūros palikto ir pridegusio maisto", - sakė neseniai į pajūrį iš sostinės persikėlęs V. Kerševičius.

Jo teigimu, ugniagesiai stengsis nuolat priminti gyventojams, kad tiesiog būtina namuose turėti įrengtus autonominius dūmų detektorius ir pirmines gaisro gesinimo priemones.

„Bendras mirtinų gaisrų bruožas ir priežastys - skurdas, alkoholio vartojimas, bandymas šildytis įvairiausiomis priemonėmis. Dėl to kilę gaisrai sukelia labai skaudžias pasekmes“, - apgailestavo V. Kerševičius.

Užpernai uostamiestyje kilusiuose gaisruose žuvo trys asmenys.

Pavojingausia - sekmadienį

Penkerių metų gaisrų statistikos duomenimis, vyrų gaisruose žūsta 2,6 karto daugiau nei moterų.

Pernai gaisruose žuvo 78 vyrai ir 17 moterų (vyrų žuvo 4,6 karto daugiau nei moterų).

Penkių žuvusiųjų tapatybė nenustatyta.

Šviesiuoju paros metu (nuo 8 val. ryto iki 22 val. vakaro) gaisruose žuvo 55 gyventojai (iš jų 17 gyventojų - nuo 20 val. iki 22 val.), nakties metu gaisruose žuvo 45 gyventojai (iš jų 16 gyventojų - nuo 3 val. iki 5 val.).

Daugiausia žmonių pernai žuvo sekmadienį (19) ir penktadienį (16), tragiškiausia mėnesio diena - 15-oji (ugnis pasiglemžė aštuonių žmonių gyvybes), nuo 15-osios iki 29-osios mėnesio dienos gaisruose žuvo 55 žmonės.

Žuvusiųjų gaisruose žmonių amžiaus vidurkis - 61 metai.

Nuo 47 metų iki 76 metų gaisruose žuvo 64 žmonės, t. y. 64 proc. žuvusiųjų.

Neatleistinas aplaidumas

Anot Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento Valstybinės priešgaisrinės priežiūros valdybos viršininko Jūrio Targonsko, net 86 proc. žuvusiųjų gaisruose apibūdinami kaip turintys žalingų įpročių - girtaujantys, rūkantys asmenys.

„Beveik visuose - 95 proc. būstų, kuriuose kilo gaisras ir žuvo žmonės, nebuvo įrengti autonominiai dūmų detektoriai. Todėl itin svarbu, kad žmonės suprastų - kilus gaisrui jų gyvybes gali išgelbėti namuose esantis dūmų detektorius“, - sakė J. Targonskas.

Apie 40 proc. šalies gyventojų vis dar nepaiso pareigos įsirengti dūmų detektorių arba neprižiūri jo, laiku nekeičia baterijos.

"Dūmų detektorius dažnai ne tik gelbsti žmonių gyvybes, bet taip pat dėl laiku pastebėto gaisro sumažina ugnies padaromus materialinius nuostolius.

Todėl norėčiau gyventojams priminti, kad jie privalo gyvenamosiose patalpose juos įrengti, išskyrus atvejus, kai jose įrengta stacionari gaisro aptikimo ir signalizavimo sistema.

Patalpose įrengti autonominiai dūmų detektoriai turi būti techniškai tvarkingi ir veikiantys", - sakė J. Targonskas.

Vyriausiojo specialisto Gintaro Zonio teigimu, prevencinių akcijų metu aplankyti žmonės dažniausiai tvirtina, jog pas juos niekas niekada nedegė ir nedegs.

"Padovanojame jiems dūmų detektorių, tai jie juos supakuotus gražiai pasideda į stalčių, o jeigu ir įsirengia, tai kai baterija nusėda, jos jau nebepakeičia, nes nėra laiko, visi užsiėmę... tinginyste

Kai visi kalba apie Europos Sąjungą, kosmoso užkariavimą, 21-ajame amžiuje užėjęs pas žmogų į trobą randi aslą.

Bet šeimyna darbo dieną darbo metu susėdusi prie 2 metrų įstrižainės televizoriaus žiūri serialą. O mamos galva neplauta gal dvejus metus...

Pašalpas visi gauna, savivaldybė malkomis aprūpina. Ir mobiliuosius telefonus visi turi. Kai pas gyventojus vykstame kartu su socialiniais darbuotojais, jie su jais susiskambina, paprašo būti namuose, laukti, tai žmonės kartais net ir nusiprausia, susišukuoja. Tačiau nekviestam užėjus vaizdas būna tikresnis", - stebėjosi G. Zonys.

Nelinksma statistika

2018-2022 m. gaisrų statistikos duomenimis, vidutiniškai per metus kyla 9 789 gaisrai, juose žūsta 83 gyventojai.

Pernai gaisrų kilo 19,2 proc. mažiau, tačiau žuvusiųjų gaisruose skaičius išaugo. Žuvo 20,5 proc. daugiau nei 5-erių metų gaisruose žuvusiųjų vidurkis.

Daugiausia gaisrų pernai kilo atvirosiose teritorijose - 2 234, t. y. 28,3 proc. visų gaisrų, išdeginusių daugiau kaip 660 ha atvirųjų teritorijų.

Didžiausią dalį gaisrų, šiose teritorijose, sudaro nenušienautose pievose kilę gaisrai.

Palyginti su užpernai, gaisrų skaičius atvirosiose teritorijose sumažėjo 18 proc. 2022 m. užgesinti 2 724 atvirųjų teritorijų gaisrai.

2186 gaisrai užgesinti gyvenamosios paskirties pastatuose, arba 27,7 proc. visų gaisrų, juose žuvo 81 gyventojas.

Palyginti su 2022 m., kai gyvenamosios paskirties pastatuose kilo 2 291 gaisras, o juose žuvo 59 gyventojai, gaisrų skaičius pernai sumažėjo, tačiau žuvusiųjų padaugėjo.

Daugiabučių gyvenamųjų namų gaisruose pernai žuvo 25 gyventojai, o 2022 m. - 11. Pernai žuvo 14 gyventojų daugiau.

Kaimiškosiose vietovėse kilusių individualiųjų gyvenamųjų namų gaisruose žuvo 40 žmonių, užpernai - 3.

Priežastys nesikeičia

Pagrindinės gaisrų priežastys jau daugelį metų išlieka tos pačios: neatsargus žmonių elgesys su ugnimi (20 proc.), pašalinis ugnies šaltinis (18,9 proc.), krosnių, židinių bei dūmtraukių įrengimo ir jų eksploatavimo reikalavimų pažeidimai bei gedimai (14,8 proc.), elektros įrenginių, prietaisų, elektros instaliacijos gedimai (9,8 proc.), transporto priemonių elektros instaliacijos gedimai (6,4 proc.), žolės, ražienų, augalininkystės atliekų deginimas (4,5 proc.), neatsargus rūkymas (2,8 proc.), savaiminis medžiagų užsidegimas (2,7 proc.).

Užregistruoti 264 padegimai (3,3 proc.), 58 gaisrai (0,7 proc.) kilo dėl vaikų išdykavimo su ugnimi, o 17 gaisrų (0,2 proc.) priežastys dar tiriamos.

2023 m. mažiau gaisrų kilo dėl užsidegusių suodžių individualiųjų gyvenamųjų namų dūmtraukiuose - 143 gaisrais, arba 16,3 proc., mažiau nei užpernai.

Apleistuose (nenaudojamuose) pastatuose pernai kilo 210 gaisrų, jų metu žuvo 6 gyventojai. Sodininkų bendrijose esančiuose pastatuose (sodo nameliai, vasarnamiai ir kt.) kilo 58 gaisrai, juose žuvo 4 gyventojai.

690 kartų liepsnojo pagalbinio ūkio paskirties pastatai (8,7 proc. visų gaisrų), juose žuvo du gyventojai.

817 gaisrų kilo transporto priemonėse (10,3 proc. visų gaisrų), jų metu ugnis pasiglemžė dviejų žmonių gyvybes.

Transporto priemonių gaisrų metu sugadinta 430 lengvųjų automobilių, 242 - sudegė.

101 gaisras užgesintas gamybos ir pramonės paskirties pastatuose, t. y. 1,3 proc. visų gaisrų.

Miestuose pernai užgesinti 3 759 gaisrai (48 proc. visų gaisrų), o miesteliuose ir kaimo vietovėse - 4 146 (52 proc.). 100 tūkst. šalies gyventojų teko 283 gaisrai.

Ugnis sunaikino 163 pastatus, 404 gyvūnus, 2372 kv. m gyvenamojo ploto, o 6 192 kv. m šio ploto buvo sugadinta.