Lietuvių patiklumas – tiesiog pribloškiantis: feisbuko „būrėja“ iš dviejų klienčių susirinko 171 tūkst. eurų

Pastaraisiais metais netrūko istorijų, kai į būrėjų klastos pinkles įvilioti naivūs žmonės nusvilo.

Ne išimtis ir feisbuke būrėja prisistatanti moteris, kuri kartu su savo vyru siekė pasipelnyti.

Prisidengdami aukojimo fondu sukčiai iš lietuvių, norėjusių pagalbos, išviliojo ne vieną tūkstantį eurų.

Priedanga – beglobiai vaikai ir atributika

Vilniaus apygardos teismas apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje teisingumo sulaukė Šalčininkų krašto gyventoja, kartu su savo vyru iš žmonių išviliojusi pinigus, neva siekdama juos perduoti būrėjai.

Internetiniai sukčiai savo veiklą pradėjo dar 2015-aisiais ir tęsė iki 2019-ųjų.

Apsimetėlė naudodamasi savo feisbuko paskyra susibendravo su nukentėjusiąja, norėjusia būrėjos paslaugų.

Dėl to ji klientės paprašė pinigų, kurie turėjo būti perduoti tariamai būrėjai.

Moteris 145 tūkst. eurų perdavė internetinių sukčių porelei.

Pastarieji patikino, jog 96 tūkst. eurų bus skirti tikinčiųjų atributikai ir vėliau bus grąžinti. Likusioji suma – būrimo paslaugoms.

Per šešerius metus feisbuko „būrėja“ sulaukė ir daugiau investicijų iš patiklių klientų.

2016 m. kita moteris sukčių porelei perdavė daugiau nei 26 tūkst. eurų.

Pastarieji tikino, jog dalis pinigų už būrimo paslaugas bus skirta tikinčiųjų atributikai bei aukojimo beglobiams vaikams fondui.

Padėjo pasveikti nuo vėžio

Bylos duomenimis, nukentėjusiosios susidomėjo būrimo paslaugomis, kai sužinojo, jog tariamai būrėjai ritualai padėjo pasveikti nuo vėžio.

Skleisdama melą teisiamoji tik stiprino pasitikėjimą būrėjos galiomis ir gebėjimu padėti, nors gresiančias nelaimes išsigalvojo norėdama įbauginti.

Tokiu būdu sukčiuvienė skatino pirkti „šventas“ žvakes ir mokėti už jų uždegimą bei atliekamus ritualus.

Viena iš nukentėjusiųjų norėjo būrėjos paslaugų dar ir dėl kitos priežasties.

Moteris išsigando, kai kažkas ant jos namų tvoros pakabino laidotuvių vainiką.

Vertė nusikalsti

Feisbuke būrėja prisistačiusi moteris savo kaltę pripažino, tačiau prašė panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmų nuosprendį, pagal kurį buvo numatyta penkerių metų laisvės atėmimo bausmė ir priteista nemenka suma žalai atlyginti.

Teisiamoji teigė, jog nesukčiavo, todėl teismo numatytos bausmės negalėtų būti taikomos.

Be to, įtariamoji tikino, jog būrimo paslaugų nesiūlė, tarpininkauti nesutiko.

Moteris pridūrė, jog nukentėjusiosios ją ragino susisiekti su tikrąja būrėja, noriai mokėjo pinigus ir tokiu būdu privertė nusikalsti.

Pinigus skolino tiek tėvai, tiek anyta

Bylos duomenimis, daugiatūkstantines sumas nukentėjusiosios skolinosi iš artimųjų.

Vienai jų pinigus skolino tėvas, tačiau iš pastarojo banko sąskaitos išrašo matyti, jog didžioji dalis pinigų buvo pervesti ne dukrai, o statybų bendrovėms.

Taip pat moteriai padėjo ir anyta. Vyro motina nurodė, jog sutuoktiniams paskolino 80 tūkst. eurų.

Nukentėjusiosios anyta daugiatūkstantines sumas skolino noriai.

Pastarąją sūnus bei jo žmona įtikino, jog būtina pirkti šventintas brangias žvakes. Esą jos padėjo žmonai ir saugojo nuo nemalonumų.

Vėliau tariama būrėja susisiekė su klientės vyro motina ir pranešė, jog marčia bus gyva tik ketverius metus, todėl ji privalo dar daugiau duoti pinigų.

Anyta, atvykusi atostogauti į Lietuvą, sumokėjo 2 tūkst. eurų už žvakes, iš kurių daugiau nei 1 tūkst. turėjo būti grąžinti.

Darė spaudimą

Teisiamoji nuo pat bendravimo su nukentėjusiomis pradžios siekė įtikinti, jog tik perkant brangias žvakes galima apsisaugoti nuo gresiančių nelaimių.

Tai lėmė, kad viena iš moterų, norėjusių būrėjos paslaugų, buvo skubinama rasti vis daugiau pinigų.

Nors nukentėjusioji tikino, kad tūkstantinių sumų neturi, o artimieji nebeskolins, būrėja apsimetusi moteris spaudė pinigus pervesti jai arba vyrui.

Teisiamoji taip pat nuolat kartojo, jog žvakių daugiau nebereikės, tačiau pinigų dėl jų buvo reikalaujama ir toliau.