Kretingos rajone miško gaisras lokalizuotas, išdegė iki 1 hektaro miško paklotės papildyta
Papildyta 18:05
Kaip Eltai sakė Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento (PAGD) atstovė Edita Zdanevičienė, pirminiais duomenimis, gaisrą pastebėjo ir pirmuosius gaisro miške darbus vykdė miškininkai, tačiau vėliau į pagalbą, įvertinus gaisro mastą, pasitelkti ir ugniagesiai.
„Degantis miško plotas plito, tad bus pasitelktos valstybinės priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos“, – sakė PAGD atstovė.
Jos teigimu, 15 val. 49 min. ugniagesiai paskelbė lokalizavę gaisrą – gaisro plitimas buvo sustabdytas, toliau tęsiami gaisro gesinimo darbai. Pirminiais duomenimis, tai buvo pažeme plitęs gaisras.
Pasak E. Zdanevičiūtės, kol kas nėra iki galo aišku, kiek miško paklotės spėjo išdegti, bet, anot jos, tai bus ne daugiau kaip 1 hektaras miško paklotės.
Anot PAGD atstovės, tyrimas parodys, dėl ko Kretingos rajone esančiame miške kilo gaisras, tačiau E. Zdanevičiūtė pažymėjo, kad dėl kritulių stygiaus šalyje miškų gaisringumo lygis yra labai aukštas.
„Pagal hidrometeorologijos tarnybos duomenis, aukšta yra gaisringumo klasė šalyje. 4 miškų gaisringumo klasė yra visoje Lietuvoje, o Panevėžio rajone gali pasiekti jau net 5 klasę. (...) Tas gaisras gali kilti kaip kyla pavasariniai pievų gaisrai, nebūtinai reikia atviros ugnies šaltiniai, gali pakakti ir stiklo šukės“, – komentavo E. Zdanevičienė.
Papildyta 16:02
Degančio miško plotas plinta, kokį plotą niokoja ugnis, nežinoma“, – BNS sakė Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento atstovė Edita Zdanevičienė.
Pranešimas apie degantį mišką Bendrajame pagalbos centre gautas 14 val. 14 minučių.
Į įvykio vietą išsiųstos Klaipėdos priešgaisrinės gelbėjimo valdybos Klaipėdos, Kretingos ir Palangos priešgaisrinės gelbėjimo pajėgos.
Pasak E. Zdanevičienės, gaisrą gesina miškininkai ir ugniagesiai su penkiomis automobilinėmis cisternomis, įvykio vietoje taip pat yra štabo automobilis.
Valstybinių miškų urėdijos (VMU) regioninių padalinių pateiktais preliminariais duomenimis, šiemet iki gegužės pabaigos Lietuvos miškuose užregistruota 50 miško gaisrų, jie apėmė 13,25 ha plotą.
Įtariama, kad du gaisrai VMU Šilutės regioninio padalinio miškuose galėjo kilti dėl padegimo.
Pasak miškininkų, viename degančio miško hektare žūva 6–7 mln. dirvožemyje gyvenančių mikroorganizmų: daugybė augalų, vabzdžių, smulkiųjų gyvūnų, perinčių paukščių.
Per šiuos gaisrus sunaikinami vertingi medynai, žoliniai augalai, smulkioji fauna ir flora, pakeičiama dirvožemio struktūra, teršiamas oras, sunaikinami estetinio pobūdžio elementai.
Rašyti komentarą