Kirpyklų tinklo valdytoja kaltinama nuslėpusi daugiau nei milijoną eurų pajamų

Pareigūnai nustatė, kad neapskaitytų pinigų suma siekia 1,3 mln. eurų. Ikiteisminiam tyrimui vadovavo Klaipėdos apygardos prokuratūra, tyrimą atliko Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos (FNTT) Klaipėdos apygardos valdybos pareigūnai.

Didelio masto ikiteisminio tyrimo metu išaiškinta finansinė afera – sostinėje registruotos ir 25 grožio salonus valdančios įmonės direktorius organizavo šešėlinę grožio salonų tinklo veiklą. 

Įmonė oficialiai deklaravo nuomojanti darbo vietas 70-čiai kirpimo paslaugas teikiančių asmenų, vykdančių veiklą pagal verslo liudijimus ar individualios veiklos pažymas.

Nuomininkai su bendrove sudarydavo „kėdės“ mokesčio sutartį. Mėnesio mokestis svyruodavo nuo 100 iki 800 eurų, šią sumą asmenys reguliariai pervesdavo į įmonės banko sąskaitą. 

Tyrimo metu nustatyta, kad be nuomos mokesčio, kirpimo paslaugas teikę asmenys kiekvieną mėnesį galimai privalėjo susimokėti „procentą“ – sutartą grynųjų pinigų sumą nuo savo uždirbtų pajamų, „procentas“ kartais siekdavo ir beveik 1 tūkst. eurų.

Pareigūnai įtaria, kad grynus pinigus iš salonų darbuotojų dažniausiai surinkdavo vieną kartą per mėnesį atvažiuodavęs bendrovės direktorius, tačiau šios pajamos grynaisiais pinigais galimai nebuvo apskaitomos ir įtraukiamos į įmonės buhalterinę apskaitą bei kitus registrus.

FNTT pareigūnai suskaičiavo, kad per dvejus su puse metų direktorius galėjo neapskaityti per 1,3 mln. eurų. Valstybei buvo nesumokėti privalomi pridėtinės vertės bei pelno mokesčiai, kurių bendra suma siekia daugiau nei 272 tūkst. eurų.

Nors ikiteisminio tyrimo metu ši žala buvo atlyginta, juridinis asmuo ir direktorius atsidurs teisiamųjų suole – Klaipėdos apygardos prokuratūros 2-ojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokurorė Alicija Petkevičiūtė jiems pateikė kaltinimus dėl apgaulingo apskaitos tvarkymo ir neteisingų duomenų apie pajamas teikimo. Byla perduota teismui.

Ikiteisminio tyrimo metu buvo atliktos 32 kratos Vilniuje, Šiauliuose, Kaune ir Klaipėdoje. Veiksmus atlikę septyniasdešimt FNTT pareigūnų rado juodąją bendrovės buhalteriją – daugiau kaip 25 tūkst. lapelių su išsamiais grožio salonų veiklos duomenimis, 153 tūkst. eurų grynųjų pinigų ir kitus reikšmingus tyrimui duomenis.

Už mokesčių vengimą teikiant neteisingus duomenis apie pajamas, kai suma viršija 750 MGL, griežčiausia galima bausmė – laisvės atėmimas iki aštuonerių metų. Griežčiausia bausmė už apgaulingą apskaitos tvarkymą – laisvės atėmimas iki ketverių metų.