Keturi klaipėdiečiai įtariami sukčiavimu – galėjo apgaule įgyti per 640 tūkst. eurų
Asmenys, pasitelkę savo pačių įkurtus juridinius asmenis Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje, galimai klastojo dokumentus ir vykdė fiktyvių sandorių grandines, siekdami įgyti kuo daugiau lėšų iš valstybės institucijų.
Ikiteisminį tyrimą atlieka Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos (FNTT) Klaipėdos apygardos valdybos pareigūnai, tyrimą organizuoja Klaipėdos apygardos prokuratūra.
Ikiteisminio tyrimo duomenimis, 5 asmenys pateikė paraiškas ir sudarė penkias sutartis su Užimtumo tarnyba (UT) vietinių užimtumo iniciatyvų projektams įgyvendinti, dar viena sutartis vietos projektui įgyvendinti buvo sudaryta su Nacionaline mokėjimo agentūra (NMA).
Projektų tikslas – įsigyti aukštalipių, statybininkų įrangos komplektus ir sukurti naujas darbo vietas.
Pagal projektų sąlygas, UT kompensacija turėjo siekti 40 proc. visos projekto sumos, o likusią dalį projektui skirtų pinigų turėjo skirti pats projekto įgyvendintojas.
Patvirtinusi projektus, UT ir NMA pervesdavo avansus, o projektų įgyvendintojai sudarydavo galimai fiktyvias sutartis su savo pačių valdomomis įmonėmis ir kūrė tarpusavio bankinių pavedimų grandines.
Taip kartojant pavedimus buvo imituojamas atsiskaitymas už įsigytą įrangą, o šie duomenys apie tariamus tarpusavio atsiskaitymus būdavo pateikiami UT ir NMA ir prašoma pervesti likusią projektui skirtos sumos dalį.
Įtariama, kad asmenys, suklastodami dokumentus, išdidino projektų kainas. Nustatyta, kad vieno iš projektų vertė siekė 430 tūkst. eurų, UT sumokėjo 200 tūkst. eurų subsidiją, tačiau projekto įgyvendintojas įsigijo įrangą, kurios vertė siekė vos 28 tūkst. eurų.
Praėjusių metų spalio mėnesį FNTT pareigūnai iš Klaipėdos, Vilniaus bei Šiaulių, bendradarbiaudami su Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato pareigūnais, atliko 21 kratą Klaipėdoje, Palangoje, Šilutėje ir Vilniuje.
Paimta itin daug reikšmingų dokumentų bei duomenų, dalis nupirktos įrangos. Po kratų apklausti liudytojai, 4 asmenims pareikšti įtarimai dėl stambaus masto sukčiavimo, jiems paskirtos kardomosios priemonės.
Ikiteisminis tyrimas, kuriam vadovauja Klaipėdos apygardos prokuratūra, tęsiamas.
Už sukčiaujant įgytą didelės vertės svetimą turtą galima griežčiausia bausmė yra laisvės atėmimas iki aštuonerių metų.
Rašyti komentarą