Globėjų šeimoje išgyveno košmarą: byloje surinkta medžiaga šokiruoja
Žinomi, apdovanoti ir nuolat giriami globėjai skundė teismo sprendimą, kuris buvo itin griežtas - šeimynos tėvas pripažintas prievartavęs globotines, mama ir jos giminaitis pripažinti kaltais žinoję apie tokį vyro elgesį.
Byloje surinkta medžiaga šokiruoja: nuo istorijų apie tai, kaip namuose ne visiems užtekdavo lovų, iki seksualinės prievartos prieš globotines kitų vaikų akivaizdoje.
Šeimyninius vaikų namus Gražina ir Vidantas Grigaliūnai įsteigė dar 1989 m. Ne vieną dešimtmetį vaikus globojusioje šeimoje būdavo ir keliolika vaikų vienu metu.
Už tokią veiklą G.Grigaliūnienė 1997 m. apdovanota Didžiojo Lietuvos kunigaikščio 5-ojo laipsnio Gedimino ordinu, o 2005 m. - Gerumo žvaigžde.
2014 m. G.Grigaliūnienei buvo suteiktas Panevėžio rajono Garbės pilietės vardas. „G.Grigaliūnienė niekada nesirinko vaikų, dažniausiai ji glaudė tuos, kurie nepritapo kitose šeimose.
Ir šiandien šeimynoje mylimi vaikai, kuriems pritrūko meilės biologinėje šeimoje, kurie turi įvairių sveikatos ir elgesio problemų", - skelbė Panevėžio rajono savivaldybė.
O štai po 9 metų teismas pripažino, kad jau tada pas globėjus buvę vaikai išgyveno tikrą košmarą.
Panevėžio apygardos teismas šeimynos vyrą V.Grigaliūną pripažino kaltu dėl mažamečio ir nepilnamečio išžaginimo, mažamečio prievartavimo ir skyrė subendrintą, šešerių metų laisvės atėmimo bausmę.
Dėl piktnaudžiavimo globėjos pareigomis G.Grigaliūnienei skirtas laisvės apribojimas devyniems mėnesiams bei įpareigojimas atsiprašyti nukentėjusių.
Nuteistas ir jos brolis, kuriam už žinojimą apie tai, kas vyksta šeimoje, ir nepranešimą apie nusikaltimą skirta 1318,10 eurų bauda. Nukentėjusiais pripažinti 6 buvę šeimynos globotiniai. Tuo metu, kai prasidėjo ikiteisminis procesas, šeimoje buvo globojama vienuolika vaikų, kurie visi buvo perkelti į kitą aplinką.
Teismo sprendimą globėjai skundė, byla nukeliavo į Lietuvos Apeliacinį teismą, kuris greitu metu turėtų skelbti sprendimą. Bylos duomenys šokiruoja.
Pirmos instancijos teismas patvirtino, kad abejonių, jog nusikaltimai buvo padaryti - nėra. Tiesa, ikiteisminio tyrimo metu V.Grigaliūnas iš dalies prisipažino, tačiau teisme savo parodymų atsižadėjo ir kaltę neigė.
Prabilusi apie prievartą, buvo išvadinta „padla"
Byloje matyti, kad priekabiavimus ir seksualinę prievartą iš globėjo šeimoje patyrė ne vienas vaikas. Kartais vaikai tapdavo seksualinių nusikaltimų liudininkais. Ne kartą apie tai buvo pranešta ir šeimynos mamai.
Pavyzdžiui, viena nukentėjusi pasakoja apie tai sakiusi globėjai apie dešimt kartų, tačiau pagalbos nesulaukė, tik buvo išvadinta „padla".
Teismas pripažino, kad šeimynos mama gniuždė ir žemino seksualinę prievartą patyrusią globotinę, „kaltino ją dėl patiriamos seksualinės prievartos, įžeidinėjo ir menkino, vadindama globotinę menkinančiais žodžiais: „psichine ligone", „padla", „kutvela", sistemingai žemino, menkino ir nuvertino globotinę, atskleisdama informaciją apie jos patiriamą seksualinę prievartą kitiems."
Iš viso Grigaliūnų šeimynoje buvo globojami 48 vaikai. Po mamos mirties šiuose namuose atsidūrė ir dvi seserys, kurios tuo metu buvo vienos iš vyriausių vaikų.
Byloje jos pasakoja, apie tai, kokia tvarka buvo palaikoma globėjų namuose. „Kambarių durys nebuvo rakinamos. Dažniausiai ryte maistas būdavo sumuštiniai: dešra, sūris, sviestas, batonas.
Maistas buvo ribojamas, nes kai vaikų daug, tai dažniausiai turėjo būti gaminama visiems valgyti, negalėjai ko nori pasiimti iš šaldytuvo, nebuvo laisvės, kad kada nori, tada valgai. Ledus vogdavome", - teisme pasakojo buvusi globotinė.
Vaiko teisių specialistai buvo net gavę anoniminį pranešimą apie globojamų vaikų išnaudojimą darbui. Byloje globotiniai taip pat pasakoja, kad ne visi šeimoje turėjo lovas, kai kas miegojo ant grindų, kartais lovas tekdavo užleisti kitiems vaikams, išgirdus, kad yra „ne karalienės."
Žiniasklaidai piešiami kaip šilti namai, jaukūs buvo ne visiems globotiniams. Viena globotinė liudijo, kad su sese kalbėdavo apie grįžimą į vaikų namus ir viena iš jų netgi buvo parašiusi tokį prašymą.
Kaltinimų dėl seksualinės prievartos sulaukęs V.Grigaliūnas visą laiką neigė savo kaltę, kartu su sugyventine jie tikino, esą globotinės tik nori juos apkalbėti. Tačiau byloje yra pateiktos ir specialistų išvados, kuriose nurodyta, kad vaikų pasakojimai yra tiesa.
„Vertinimo metu mergaitė nurodo, kad tuo metu kartu su seserimis pateko į autoavariją, kurios metu nukentėjo - susižeidė galvą. Prisimena, kad po gydymosi pateko į globėjų šeimą, kadangi mama „buvo ligoninėj".
Nurodo, kad globėjų šeimoje buvo „viena bobutė ir du seniai, daug vaikų". Vertinimo metu surinkti duomenys leidžia kelti prielaidą, jog globėjų šeimoje mergina galėjo turėti negatyvių intymių patirčių bei stebėti globėjų netinkamą elgesį su kitais vaikais", - rašoma vienoje išvadoje.
Bijojo miegoti, kad neišprievartautų
Byloje pasakojamas ir vienas epizodas, kai šeimynos globėjas bandė išprievartauti globotinę, bet ši pabėgo. „Sakė, kad diedas ne pirmą kartą bandė išprievartauti", - pasakojo viena nukentėjusioji apie kitos globotinės pasakojimą.
Panašus įvykis byloje užfiksuotas ir 2016 m., kai globėjas bandė išprievartauti globotinę, bet ši paspruko ir pabėgo pas draugę. Teisme nukentėjusiosios liudijo, kad kambarių durys nebūdavo rakinamos, tad mergaitės bijodavo miegoti, kad nebūtų išprievartautos. „Gulėjo, užmigo, atėjo kaltinamasis.
Greitai atsimerkė, šoko bėgti, jis pagriebė už kojos, išsilaisvino, verkdama nubėgo pas kitą mergaitę, ji duris užrėmė, mergaitė ją ramino, prašė niekam nesakyti, nes visada taip buvo ir bus", - byloje atpasakojamas vienas iš tokių nusikaltimų.
Viena nukentėjusioji pasakojo, kad į jos kambarį globėjas įsėlino praėjus pusmečiui nuo tada, kai ji buvo atkelta į šeimą. Mergaitei tuomet buvo 12 m. „Ji taip ir liko gulėti, galbūt iš baimės, streso, nežinojimo, bijojo pasipasakoti. (...)
Praėjus kažkiek laiko bandė apie prievartą pasakyti, ją psichine ligone išvadino, sakė, kad prisigalvoja", - apie tai, ką šeimynos namuose teko patirti 2008 m. pasakojo nukentėjusioji, su sese gyvenusi Grigaliūnų namuose.
„V.Grigaliūnas, laikotarpiu nuo 2009 m. tiksliai tyrimu nenustatytu laiku iki 2010-03-19, žinodamas, kad nukentėjusioji yra mažametė, pasinaudodamas jos bejėgiška būkle, tiksliai nenustatytą skaičių kartų prieš jos valią, lytiškai santykiavo su nukentėjusiąja, t.y. ją išžagino, (...), seksualiai prievartavo nukentėjusiąją.
Laikotarpiu nuo 2010-03-19 iki 2014-03-19, žinodamas, kad nukentėjusioji yra nepilnametė, pasinaudodamas tuo, kad nukentėjusiosios valia jau buvo palaužta ankstesniais jo prievartiniais seksualinio pobūdžio veiksmais, tiksliai nenustatytą skaičių kartų, lytiškai santykiavo su nukentėjusiąja - ją išžagino.
Be to, laikotarpiu nuo 2016 m. liepos 5 iki 2016 m. liepos 14 dienos, žinodamas, kad nukentėjusioji yra nepilnametė, pasinaudodamas jos bejėgiška būkle dėl nepilnametystės, jai prabudus ir bandant pabėgti, sugriebęs laikė ją už kojos, tuo prieš jos valią pasikėsino išžaginti nukentėjusiąją nepilnametę, tačiau nusikaltimo nebaigė, dėl nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių, nes nukentėjusioji prabudusi pradėjo aktyviais veiksmais priešintis, ištrūko ir pabėgo", - rašoma Panevėžio apygardos teismo sprendime.
Specialistų pagalbos nesulaukė
Kaip matyti iš bylos duomenų, apie tai, kas dedasi globėjų namuose, signalų gavo ir atsakingos institucijos. Vaiko teisių tarnyba yra nurodžiusi, kad bent kartą per metus globojamus vaikus aplanko vaiko teisių gynėjai, kurie bendrauja su vaiku.
Šeimynos namuose netgi buvo atskiras kambarys, kur tarnybų atstovai galėdavo pasikalbėti su vaikais. Tačiau kaip nurodė viena liudytoja, žurnalistai lankydavosi dažniau nei tarnybų specialistai.
„Apygardos teismas pabrėžia, jog visų pirma, nukentėjusios įtikinamai ir logiškai paaiškino, kodėl nepasisakė vaikų teisių pareigūnams, kitiems asmenims (abi buvo mažametės, nepilnametės; bijojo pasakyti apie matytą prievartą prieš seserį, nes matė pašaipų požiūrį į sesers išsakomus nusiskundimus dėl seksualinės prievartos, bijojo, kad lieps gerti vaistus kaip sesei, vaiko teisių apsaugos specialistai vaikų neišklausydavo).
Teismas pripažįsta, jog kaltinamųjų keliamos versijos apie nukentėjusiųjų šmeižtą, apie tai, jog abi nukentėjusios šiuo procesu siekia turtinės naudos, yra tik gynybinė jų pozicija, kadangi prieš tai paminėti įrodymai nėra pagrindas nukentėjusiųjų parodymais nesivadovauti visiškai ir juos visus atmesti", - rašoma byloje.
„Vakaro žinios" kreipėsi į Valstybinę vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybą su klausimais, ar dėl šios istorijos tarnyboje buvo inicijuotas vidinis patikrinimas, ar su šeima dirbę specialistai ir toliau dirba tą patį darbą?
„Jūsų minimu laikotarpiu - 2009-2016 m. - dirbo vaiko teisių apsaugos specialistai, kurie nebuvo dabartinės tarnybos darbuotojai ir veikė atskirai kiekvienoje savivaldybėje esančiuose vaiko teisių apsaugos skyriuose.
Tik 2018 m. įvykus Vaiko teisių apsaugos sistemos reformai, pradėjo veikti dabartinė Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba", - išsisukinėja nuo aiškaus atsakymo tarnyba.
O teisiami asmenys vis dar yra oficialūs globėjai! Licencija globėjams gali būti naikinama tada, kai bus galutinis ir neskundžiamas teismo nuosprendis.
Su analogiškais klausimais kreipėmės į Panevėžio rajono savivaldybę. Tačiau savivalda neatskleidė šios informacijos.
„Šiuo metu vyksta teismo procesas, todėl, kol neįsiteisėjęs galutinis teismo sprendimas, savivaldybė nesiima jokių veiksmų ir šiuo klausimu neteikia jokios informacijos", - dar sausio mėnesį nurodė tuometis meras Povilas Žagunis, kuris pats ir pasirašė 2014 m. savivaldybės sprendimą dėl Garbės piliečio vardu suteikimo G.Grigaliūnienei.
Rašyti komentarą