„Garsiausias Lietuvos pedofilas“ Ervydas Čekanavičius kreipėsi į teismą: dėl 200 eurų šokdino Skvernelį ir Vyriausybę

2009-aisiais vyras buvo nuteistas kalėti 15 metų ir į laisvę turėtų išeiti tik po kelerių metų, tačiau ir būdamas už grotų sugeba pašokdinti valstybines institucijas.

Vilniaus apygardos administracinis teismas (VAAT) praėjusią savaitę išnagrinėjo garsiojo pedofilo skundą, kuriuo E. Čekanavičius į teismą padavė Vyriausybės kanceliariją ir visą Lietuvos valstybę. Kaip paaiškėjo, ilgamečiam kaliniui užkliuvo neva nepagrįstas dabar jau buvusio premjero Sauliaus Skvernelio Vyriausybės kanceliarijos atsirašinėjimas, o padarytą žalą vyras įvertino vos 100 eurų.

Ilgas susirašinėjimas

Iš bylos duomenų matyti, kad už grotų jau daugiau nei dešimtmetį laiką leidžiančiam E. Čekanavičiui parūpo finansai – 2020 metais pedofilas kreipėsi į Socialinės apsaugos ir darbo ministeriją (SADM) dėl 200 eurų vienkartinės išmokos socialinio draudimo pensijų ir šalpos išmokų gavėjams išmokėjimo. Tačiau ši ministerija E. Čekanavičiui nepateikė ne tik pinigų, bet ir atsakymo.

Tuomet rankų nenuleidęs kalinys 2020 m. rugsėjo 22 d. laišku kreipėsi jau į ne ką kitą, o tuometinį Vyriausybės vadovą S. Skvernelį, raštu taip pat keldamas klausimus ir dėl SADM abejingumo.

Pedofilo kreipimąsi Vyriausybės kanceliarija persiuntė tai pačiai SADM ir Sodrai, prašydama pateikti atsakymus ne tik E. Čekanavičiui, bet ir kanceliarijai. Sodra po kelių savaičių ir E. Čekanavičiui, ir Vyriausybės kanceliarijai pateikė sprendimą, kuriame buvo nurodyti asmenys, turintys teisę į vienkartinę išmoką. O E. Čekanavičius, kaip paaiškėjo, nei į vieną iš numatytų kategorijų nepatenka.

200 eurų išmokos nesulaukęs pedofilas rankų nenuleido ir 2020 m. spalį vėl kreipėsi į S. Skvernelį, raštu nurodydamas, kad „prašo jo nediskriminuoti ir išmokėti 200 eurų išmoką, kaip ir kitiems pensinio amžiaus asmenims, taip įrodant, jog Vyriausybei rūpi visi pensinio amžiaus žmonės, tame tarpe ir pareiškėjas“. Į tai, deja, sulaukė atsakymo, kad „Ministrui Pirmininkui ir Vyriausybės kanceliarijai teisės aktai nesuteikia įgaliojimų vertinti faktinių situacijų, kitų įstaigų, taip pat ir VSDFV parengtų dokumentų teisėtumo ir pagrįstumo“.

Paaiškėjus, kad Vyriausybė nusiplauna rankas ir nenurodinės Sodrai bei SADM, kam ir kur reikia pervedinėti pinigus, E. Čekanavičius ir kreipėsi į teismą.

Pinigų negaus

Garsiojo pedofilo inicijuota byla nebuvo sėkminga – nors E. Čekanavičius bandė įrodyti, kad Vyriausybės kanceliarija nepagrįstai ir nemotyvuotai jam atsirašinėjo, VAAT teisėjų vertinimu, pedofilui atsiųsti atsakymai buvo pakankamai informatyvūs ir suprantami.

„Teisėjų kolegija, įvertinusi pareiškėjo kreipimosi ir ginčijamo Rašto turinį paminėto teisinio reguliavimo kontekste daro išvadą, kad Raštas yra tinkamai įformintas, informatyvus, grindžiamas objektyviais duomenimis, jame aiškiai išdėstyti pagrindiniai argumentai ir esminė informacija, todėl laikytina, kad yra pagrįstas ir jo naikinti nėra teisinio ir faktinio pagrindo“, – rašoma priimtoje nutartyje.

Teisėjų kolegija taip pat pastebėjo, kad E. Čekanavičius jau anksčiau dėl tokių pat priežasčių į teismą kartu su Lietuvos valstybe buvo padavęs ir SADM, iš kurios taip pat prašė priteisti 100 eurų. Tačiau 2021 m. gegužę kalinio skundas buvo atmestas.

Tuo tarpu VAAT sprendimą E. Čekanavičius dar gali apskųsti Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, jei tik turės noro ir jėgų įrodinėti, kad išties buvo nuskriaustas abejingų valdiškų institucijų.

„Laimėjimais“ nusėtas kelias

Per pastarąjį dešimtmetį už grotų senstančio E. Čekanavičiaus vardas jau spėjo pasimiršti – įkalintas vyras nedaro naujų nusikaltimų, kurie apie jį vėl primintų, užaugo nauja karta, mažai girdėjusi apie garsųjį pedofilą. Tačiau prieš daugiau nei dešimtmetį E. Čekanavičius buvo žinomas kaip asmenybė, kuriai „pedofilų patriarcho“ ar „garsiausio pedofilo“ etiketės klijuotos ne be priežasties.

Jau senyvo amžiaus kaunietis į teisėsaugos akiratį pakliuvo dar gūdžiais okupacijos laikais – 1971 metais paaiškėjo E. Čekanavičiaus potraukis paaugliams berniukams ir kiti smulkūs nusikaltimai. Tačiau, kaip bebūtų paradoksalu, kalėjimo pedofilas išvengė, nutarus, kad jis – ne nusikaltėlis, o psichinis ligonis, kuriam reikia priverstinio gydymo.

Sovietinė psichiatrija E. Čekanavičiui nepadėjo, tačiau vyras maždaug dešimtmetį sugebėjo išvengti problemų, kol 1982 metais neįkliuvo kurioziškoje situacijoje – pirtyje milicininku apsimetęs pedofilas neva tikrino vyrus, ar šie neserga sifiliu, o ligos ženklų ieškojo tyrinėdamas lytinius organus. Tačiau ir tuomet E. Čekanavičius buvo išsiųstas ne į kalėjimą, o į psichiatrinę ligoninę.

Artėjant nepriklausomybės laikams E. Čekanavičiaus gyvenimas pasisuko įdomia vaga – vyras ėmė aktyviai reikštis visuomeninėje veikloje, taip pat laikė save disidentu, netgi buvo vienas iš 45 asmenų, pasirašiusių protesto pareiškimą prieš Molotovo-Ribentropo paktą.

Manoma, kad į tokią veiklą E. Čekanavičiui įsilieti padėjo netikėtos pažintys, užmegztos psichiatrinėse ligoninėse – šiose įstaigose pedofilas laiką leisdavo kartu su sovietų režimo įkalintais disidentais ir bendraudamas su jais greičiausiai prisisėmė pilną galvą idėjų ir entuziazmo.

1989 metais E. Čekanavičius netgi tapo vienu iš Lietuvos socialdemokratų partijos atkūrėjų, tačiau vėliau partiečiai, išsiaiškinę apie vilką avies kailyje ir gašlią pedofilo praeitį, atsiribojo nuo kauniečio. Nepaisant to, E. Čekanavičius tuo metu dar turėjo pažinčių ir užtarėjų, kurie gelbėjo į politiką patraukusio pedofilo kailį – kaip prieš kelerius metus rašė portalas delfi.lt, E. Čekanavičiaus veiklą tyrusiems žurnalistams buvo daromas atviras spaudimas, o tuometinis Vyriausybės vadovas netgi buvo nurodęs areštuoti visą Kaune leisto dienraščio tiražą, taip pasitarnaudamas E. Čekanavičiui.

Tačiau su metais politinės srovės keitėsi, o garsusis pedofilas rado vis mažiau užtarėjų valdžioje. Tuomet prasidėjo gausi teismų karuselė – 1995 metais E. Čekanavičius buvo nuteistas už homoseksualius santykius, išėjęs į laisvę greitai įkliuvo dėl trijų nepilnamečių apsvaiginimo aminazinu ir vėl grįžo už grotų, o 2003 metais jau sulaukė beveik aštuonerių metų laisvės atėmimo bausmės už seksualinius nusikaltimus su 15 ir 18 metų vaikinais.

2008 metais į laisvę anksčiau laiko paleistas E. Čekanavičius, rodos, jau nebemokėjo gyventi neprižiūrimas teisėsaugos. Labai greitai vyras įkliuvo, kai apsvaiginęs seksualiai išnaudojo trylikametį, o 2009-aisiais už tai sulaukė net 15 metų laisvės atėmimo bausmės, kurią atlieka iki šiol.