Galimai iššvaistytų 0,5 mln. eurų istorijoje figūruoja jau teisiamo verslininko bendrovė

Alfa.lt atidžiau pasidomėjo, kokie veikėjai figūruoja šioje istorijoje. Šių metų liepos 12 d. Teisingumo ministerija pranešė, kad kreipėsi į Generalinę prokuratūrą dėl Šiaulių tardymo izoliatoriaus pirktų statybos darbų.

Po atlikto audito dėl statybos darbų ir lėšų panaudojimo pagrįstumo ir teisėtumo, nurodoma ministerijos pranešime, gautos išvados, kad darbai už

maždaug 0,5 mln. eurų buvo atlikti netinkamai arba iš viso neatlikti. 2015 m. Kalėjimų departamentas buvo pradėjęs ambicingą projektą – Šiauliuose stovintis izoliatorius turėjo būti uždarytas, vietoje jo Šiaulių rajone turėjo būti atidaryta nauja 600 vietų įkalinimo įstaiga. Projektui buvo suplanuota skirti 43 mln. eurų, o duris naujasis izoliatorius turėjo atverti jau kitais metais.

Tačiau šiuo metu izoliatoriaus statybos yra sustabdytos, maža to, sulaukė auditorių dėmesio.

Anot ministerijos, po tyrimo paaiškėjo, kad privačiam juridiniam asmeniui galimai buvo sudarytos išskirtinės sąlygos išvengti atsakomybės už netinkamai atliktų darbų taisymą, perkeliant šią finansinę naštą ant valstybės ir biudžeto pečių, o Kalėjimų departamento ir Šiaulių tardymo izoliatoriaus atstovai, galimai netinkamai vykdydami pareigas ar jų nevykdydami, valstybės biudžetui padarė daugiau nei 519 tūkst. eurų žalą.

Teisingumo ministerijos pranešime teisingumo viceministras Elanas Jablonskas nurodė, kad, po Seimo rinkimų į ministeriją atėjus naujai vadovybei, kilo įtarimų dėl Šiaulių tardymo izoliatoriuje vykdytų viešųjų pirkimų ir po jų vykusių statybų.

Teisingumo ministerija taip pat nurodo, kad įtarimų jos vadovybei kilo po 2021 m. pradžioje įvykusio vizito į Šiaulių tardymo izoliatorių ir statybvietę.

Kaip anksčiau vykusios spaudos konferencijos metu sakė E. Jablonskas, net ir nesant statybos ekspertu statybvietėje buvo matyti, kad izoliatorius, jei bus statomas ir toliau, pastatytas gali tiesiog sugriūti.

Tyrimas pradėtas

Tiek Generalinė prokuratūra, tiek Teisingumo ministerija patvirtino Alfa.lt, kad ikiteisminis tyrimas šiuo metu yra pradėtas.

„Generalinėje prokuratūroje buvo gautas Teisingumo ministerijos pranešimas ir jis buvo persiųstas nagrinėti Specialiųjų tyrimų tarnybai.

Specialiųjų tyrimų tarnyba, išnagrinėjusi jį, pradėjo ikiteisminį tyrimą. Ikiteisminio tyrimo metu bus vertinamos aplinkybės, ar inicijuojant ir įsigyjant statybos darbų projekto rengimo, statybos darbų bei ekspertizės atlikimo paslaugas galėjo būti sudarytos išskirtinės sąlygos privačiai bendrovei valstybės biudžeto sąskaita išvengti atsakomybės už netinkamai atliktų darbų taisymą, taip pat ar Kalėjimų departamento ir Šiaulių tardymo izoliatoriaus atstovai, atsakingi už pirkimo sutarčių vykdymą ir kontrolę, tinkamai vykdė savo tarnybines pareigas, ar valstybės biudžetui nebuvo padaryta didelė žala“, – nurodė Generalinės prokuratūros atstovė Rita Stundienė.

Anot R. Stundienės, ikiteisminis tyrimas pradėtas dėl galimo tarnybinių pareigų neatlikimo, jį atlikti pavesta STT Šiaulių valdybai.

Įtarimai jame kol kas niekam nėra pareikšti. Alfa.lt taip pat kreipėsi į Kalėjimų departamentą su klausimu, ar dėl viešųjų pirkimų Šiaulių tardymo izoliatoriuje buvo pradėtas tarnybinis patikrinimas, tačiau atsakymo nesulaukė.

Teisiamo verslininko bendrovė Nors įtariamųjų pradėtame ikiteisminiame tyrime nėra, šioje istorijoje kol kas dažniausiai minima Telšių statybų bendrovė „Versina“, stačiusi naująjį tardymo izoliatorių.

Sutartis su šia bendrove buvo sudaryta 2017 m., tačiau 2019 m. statybos sustabdytos dėl nutraukto finansavimo, o 2020 m. „Versina“ nutraukė sutartį dėl finansavimo stokos.

Naujienų agentūrai BNS bendrovė nurodė, kad praėjusią gegužę kreipėsi į teismą, prašydama iš Šiaulių tardymo izoliatoriaus priteisti 564 tūkst. eurų už jau padarytus darbus ir patirtus nuostolius.

„Versinai“ vadovauja verslininkas Vytautas Banys, anot kasmetinio leidinio „TOP 500“, glaudžiai susijęs su jau nebeveikiančia „Tvarkos ir teisingumo“ partija.

Kartu su likviduota partija ir jos nariais bei verslininkais V. Banys turėjo aiškintis teisme dėl turto iššvaistymo, apgaulingos apskaitos ir dokumentų klastojimo.

Šių metų kovą Panevėžio apygardos teismas likviduotą partiją, kaip juridinį asmenį, nuteisė ir skyrė daugiau nei 112 tūkst. eurų baudą, V. Baniui skirta lygtinė pustrečių metų laisvės atėmimo bausmė. Bausmių sulaukė ir kiti kaltinamieji.

Nors teismas paskelbė apkaltinamąjį nuosprendį, jis dar neįsiteisėjęs, todėl V. Banys, kaip ir kiti šios bylos dalyviai, laikomas nekaltu.

Su ministerija nebendravo

Dėl pradėto ikiteisminio tyrimo ir Teisingumo ministerijos pareiškimų Alfa.lt susisiekė su V. Baniu, tačiau verslininkas nurodė, kad šiuo metu yra išvykęs, ir paprašė klausimus pateikti raštu. P

ateikus klausimus į juos atsakė „Versinos“ teisininkas Laimonas Laukys ir nurodė, kad bendrovei ar jos darbuotojams ikiteisminiame tyrime nėra suteiktas ne tik įtariamojo, bet ir specialiojo liudytojo statusas.

Pasiteiravus, kaip V. Banys vertina Teisingumo ministerijos pranešimus apie galimą pinigų iššvaistymą, buvo gautas bendrovės teisininko atsakymas, kuriame nurodoma, kad „Versinai“ nėra žinoma apie

Teisingumo ministerijos auditus ar tikrinimus, o ministerijos atstovai į statybų bendrovę nesikreipė.