Buvę Klaipėdos medicinos įstaigų vadovai išgirdo teismo verdiktą

Teismas taip pat pripažino, kad R. D. vadovavo uždarajai akcinei bendrovei „Klaipėdos hospisas“, kurią naudojo neteisėtai veiklai nuslėpti.

Ikiteisminį tyrimą organizavo ir valstybinį kaltinimą teisme palaikė Klaipėdos apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokuroras.

Ikiteisminį tyrimą šioje byloje atliko Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos Klaipėdos apygardos valdybos ir Specialiųjų tyrimų tarnybos Klaipėdos valdybos pareigūnai.

Bylos duomenimis, V. R. ir R. D., veikdami išvien ir siekdami nuslėpti tikrąsias „Paliatyvios pagalbos ir šeimos sveikatos centro“ pajamas bei 17-ai asmenų suteiktas paslaugas, nuo 2019 m. birželio iki 2020 m. balandžio apgaulingai tvarkė centro buhalterinę apskaitą.

Teismas pripažino įrodyta, kad minėtojo centro buhalterijoje nebuvo užregistruota daugiau nei 40 tūkst. eurų, gautų už keliolikai centro pacientų suteiktas sveikatos ir priežiūros paslaugas.

Šiai nusikalstamai veikai nuslėpti vadovai išrašė fiktyvias sąskaitas faktūras, pagal kurias „Klaipėdos hospisui“ nuo 2019 m. birželio iki 2019 m. gruodžio tariamai suteikė asmens sveikatos ir priežiūros paslaugų už daugiau nei 36 tūkst. eurų.

Nustatyta, kad R. D., norėdama nuslėpti apgaulingai tvarkomą buhalterinę apskaitą, panaudojo kitą savo vadovaujamą bendrovę „Klaipėdos hospisas“.

Šios bendrovės vardu ji su dalimi „Paliatyvios pagalbos ir šeimos sveikatos centro“ pacientų sudarė sutartis, neva šiems buvo suteiktos „Klaipėdos hospiso“ paslaugos.

Pagal šias sutartis, viešosios įstaigos pacientai sumokėjo „Klaipėdos hospisui“ daugiau nei 40 tūkst. eurų, nors realiai jiems paslaugas teikė „Paliatyvios pagalbos ir šeimos sveikatos centras“.

Tokiu būdu gautos piniginės lėšos, priklausančios viešajai įstaigai, buvo užregistruotos „Klaipėdos hospiso“ buhalterinėje apskaitoje.

Teismas konstatavo, kad nuteistieji pasisavino „Klaipėdos hospiso“ sąskaitoje buvusias lėšas – apie 30 tūkst. eurų. Šias pasisavintas lėšas kaltinamieji grąžino įmonei dar ikiteisminio tyrimo metu.

Klaipėdos apygardos teismas, išnagrinėjęs baudžiamąją bylą, priimtu ir įsiteisėjusiu apkaltinamuoju nuosprendžiu V. R. pripažino kaltu dėl jam inkriminuotų nusikaltimų veikų ir paskyrė 20 tūkst. eurų baudą.

Šiuo teismo sprendimu, R. D. atleista nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, nustatant vienerių metų laidavimo terminą. Jai taip pat paskirta sumokėti 3 tūkst. eurų dydžio įmoką į nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą.