Bankai parodė duris, sukčiai jas plačiai atvėrė: liko be paskolos ir santaupų likučių

Antradienį (spalio 10 d.) į Klaipėdos miesto policijos komisariatą kreipėsi 52 metų vyras.



Jis pranešė nukentėjęs nuo sukčių.



Nusikaltėlių dėmesį patraukė internete ieškodamas, kas jam galėtų suteikti piniginę paskolą.



Skelbimą apie neva teikiamą tokią paslaugą rado socialiniame tinkle.



Dar rugpjūčio 25 d. klaipėdietis į nurodytą sąskaitą per kelis kartus pervedė 207 eurus.



Tačiau paskolos iki šiol negavo.



Policininkai pradėjo ikiteisminį tyrimą dėl sukčiavimo - svetimo turto pasisavinimo apgaule.



Dažniausiai tokių sukčių aukomis tampa tie, kurie negali gauti paskolos kreipiantis į oficialiai jas suteikiančias finansų institucijas.



Taip pat ir tie asmenys, kurie ima nedideles paskolas, nes nuo tam tikros sumos paskola turi būti įforminama pas notarą.



Paskolos pasiūlymai su labai mažomis palūkanų normomis aptinkami naršant internete ar socialiniuose tinkluose.



Norinčių gauti tokią paskolą, prašoma sumokėti įvairius mokesčius, susijusius su jos gavimu - notarų mokesčius, sutarties mokesčius, paskolos draudimo mokestį ir t. t.