Atgijo sukčiavimas keliuose: negaliojantis draudimas, „žiedų valdovai“ ir psichologinis spaudimas

Kai eismo įvykio kaltininkas nėra apsidraudęs privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu, jis turi žaląatlyginti iš savo kišenės. Tačiau neretai pasitaiko, kad ieškoma būtų to nedaryti, pavyzdžiui, mėginant eismo įvykio deklaracijoje nurodyti kitą laiką, nei iš tikrųjų įvyko eismo įvykis.

„Pernai buvo fiksuota maždaug po vieną tokį sukčiavimo atvejį kas trečią dieną – 109 atvejai per visus metus.

Realiai skaičiai turėtų būti dar didesni, nes tai tik mūsų bendrovės statistika. Ypač suaktyvėjimą pastebėdavome įvedus karantinus.

Tai greičiausiai lėmė tai, kad žmonės, daugiau laiko leisdami namuose ir rečiau sėsdami už vairo, nebepratęsė draudimo sutarčių ir laikėsi nuomonės, jog rizika patekti į eismo įvykį tik trumpam išvykus iš namų yra maža“, – sako draudimo bendrovės BTA Ekspertizių skyriaus vadovas Andrius Žiukelis. 

Gailestis gali paversti bendrininkais

Pasak A. Žiukelio, pildant eismo įvykio deklaraciją labai svarbu nepamiršti, kad joje reikia įrašyti realią įvykio datą ir laiką. Jei eismo įvykio kaltininkas siūlo deklaraciją pildyti kita data, tai gali būti ženklas, kad jo privalomasis civilinės atsakomybės draudimas yra negaliojantis. 

„Dažnai tokiose situacijose neapsidraudęs vairuotojas ima sakyti, jog šiuo metu neturi vairuotojo pažymėjimo, registracijos liudijimo ar kitų dokumentų, prašo palaukti, kol neva paskambins draugams ar pažįstamiems, kurie dokumentą turėtų atvežti. O iš tikrųjų tariasi dėl draudimo poliso, kuris vėliau ir būna atvežamas vietoj „trūkstamų“ dokumentų“, – pasakoja ekspertas. 

Yra fiksuota ir atvejų, kuomet nukentėję asmenys apie tai, kad buvo susidūrę su sukčiautojais, sužino tik pradėjus tyrimą dėl eismo įvykio aplinkybių. Tačiau dažnai ir patys nukentėjusieji pagaili kaltininko, nemato tokiose situacijose nieko blogo arba būna prigąsdinami, kad nesutikę su sąlygomis iš viso negaus išmokos ir panašiai. 

„Streso būsenoje žmonės sutinka su minėtomis sąlygomis ir „užkimba“ ant tokių schemų. Todėl būtina žinoti, kad jei į jus „įvažiuos“ neapdrausta transporto priemonė, jūs bet kokiu atveju gausite draudimo išmoką, tad derėtų nepasiduoti jokioms provokacijoms. 

Kitas aspektas – vien dėl žmogiško gailesčio eismo įvykio kaltininko atžvilgiu galite ir patys pakliūti į teisėsaugos akiratį.

Jei bus pradėtas tyrimas dėl sukčiavimo, jūs, nors ir būdamas nukentėjęs, galite būti traktuojamas kaip bendrininkas ir tuomet išmoka jums nebus mokama“, – atkreipia dėmesį A. Žiukelis.

„Žiedų valdovai“ vis dar gyvi

Draudikai sako, kad pastaruoju metu kiek rečiau pasitaiko anksčiau itin populiarių buvusių sukčiavimo atvejų, susijusių su specialiai sukeltais eismo įvykiais žiedinėse sankryžose.

Šių schemų autoriai darbuojasi įvairiose vietose, tačiau jų mėgstamiausios yra seno ženklinimo žiedinės sankryžos. Dažniausiai jie veikia dideliuose miestuose, naudojasi vaizdo registratoriais. 

„Taip vadinamiesiems „žiedų valdovams“, arba „medžiotojams“, situaciją kiek apsunkino tai, kad labai daug žiedinių sankryžų jau yra atnaujintos, sužymėtos, tad jose sudėtinga inscenizuoti eismo įvykį.

Vilniuje ir kituose keliuose miestuose prieš kurį laiką pakeitus eismo žiedinėse sankryžose tvarką, įvažiuojant į jas reikia rinktis eismo juostą pagal planuojamą išvažiavimo iš žiedo kryptį.

Žiedinėje sankryžoje važiavimo juostos keisti nebegalima. Pavyzdžiui, atnaujinus tokių sankryžų ženklinimą Vilniuje, sumažėjo ne tik eismo įvykių, bet ir sukčiavimo atvejų specialiai pakišinėjant automobilį skaičius“, – kalba pašnekovas.

Niekur nedingo ir į eismo įvykį pakliuvusių vairuotojų noras pasinaudoti proga bei atnaujinti visą automobilį, tad į žalas jie bando įtraukti ir ankstesnius subraižymus, sulankstymus, gedimus.

Anot A. Žiukelio, išmokos nėra mokamos aklai, joms būtinas pagrindimas, tad tikrinamos visos įvykio aplinkybės ir nustatinėjama, kokie tokiomis aplinkybėmis yra įmanomi transporto priemonės pažeidimai. 

„Žalos tikrinamos rankiniais ir automatiniais būdais, nuolat atliekamas jų monitoringas, pasitelkiamas dirbtinis intelektas, duomenų analitika.

Draudimo bendrovės visoje Europoje diegiasi inovatyviausius sprendimus, automatiškai aptinkančius bylas su sukčiavimo požymiais.

Tad paprastai tokie bandymai pasipelnyti jų sumanytojams baigiasi nesėkmingai“, – sako jis.

Neskubėti ir kreiptis į pareigūnus

A.Žiukelio teigimu, pakliuvus į eismo įvykį, svarbiausia nepasiduoti panikai, ramiai ir neskubant viską apgalvoti, jei kyla neaiškumų ar įtarimų – skambinti pareigūnams.

Labai svarbu iš karto fotografuoti eismo įvykio vietą, aplinkybes, automobilių padėtį kelyje ir vienas kito atžvilgiu bei aplinką, kad nuotraukose matytųsi kelio ženklai bei dangos ženklinimas.

Įtarti galimą sukčiavimą leidžia tam tikras eismo įvykio kaltininko elgesys.

Mėginimas tartis, daryti spaudimą, kažką slėpti, vairuotojo pažymėjimo, techninės apžiūros dokumento neturėjimas, neaiškūs telefono skambučiai, kai norima, kad pokalbis būtų negirdimas, nepagrįstas ir įtartinas laiko vilkinimas – visa tai yra ženklai, dėl kurių derėtų būti atidesniems. 

Jei vairuotojas suvokia, kad yra nekaltas, o yra vis tiek kaltinamas –taip pat ženklas, kad kažkas negerai.

Taip pat ir bandymas pasinaudoti stresine situacija, kai puolama ant jūsų rėkti, bandoma išvesti iš vėžių, rodoma agresija, daromas spaudimas kažką kuo greičiau pasirašyti. 

„Mūsų patarimas panašiais atvejais – stengtis reaguoti kuo ramiau, nufotografuoti įvykio vietą ir nieko nepasirašinėti, ypač jei asmuo nėra tikras dėl kaltės.

Paskambinkite šeimos nariui ar kitam artimam žmogui, kuris įvertintų jūsų pasakojimą ir situaciją iš šalies ir tinkamai patartų, kaip elgtis.

Arba galite kreiptis į policijos pareigūnus“, – pataria A. Žiukelis.