Advokatas prašo grąžinti „Grigeo Klaipėdos“ bylą į prokuratūrą

Kaltinimai dėl Kuršių marių taršos pateikti kartono gamybos įmonei „Grigeo Klaipėda“ ir 14 esamų bei buvusių įmonės darbuotojų, įskaitant pagrindinį „Grigeo“ grupės akcininką Gintautą Pangonį bei „Grigeo Klaipėdos“ vadovą Tomą Eikiną.

„Prašyčiau prašymą dėl bylos grąžinimo prokuratūrai dėl esminių padarytų trūkumų patenkinti“, – teisme sakė L. Sesickas. 

Prokurorė Gina Skersinskytė teismo prašė pateiktą prašymą grąžinti bylą atmesti ir teigė įžvelgianti norą vilkinti procesą.

Nutartį šiuo klausimu teismas skelbs lapkričio 22 dieną. 

Bylą prašo grąžinti atgal

Prašymas grąžinti kaltinamąjį aktą jau buvo teiktas vasarį, bet L. Sesicko teigimu, naujas prašymas skiriasi nuo pirmojo.

Jis akcentavo, kad paaiškėjo naujos aplinkybės nagrinėjant kitas dvi administracines bylas. L. Sesicko teigimu, Aplinkos apsaugos agentūra nenustatė priežastinio ryšio tarp Kuršių marių būklės bei išleistų nuotekų. Jis taip pat tvirtino, kad į marias išleistos nuotekos savaime nereiškia ir žalos padarymo, juolab, kad leidimus leisti nuotekas į Kuršių marias įmonė turi apie 20 įmonių. 

L. Sesicko teigimu, europinėse direktyvose įtvirtinta, jog „tarša nelygu žala“, tad „ne viskas tvarkoje“ yra su nacionaliniu reguliavimu. 

Advokatas motyvavo, jog byloje nesama oficialių aplinkosaugos institucijų, Aplinkos apsaugos agentūros ir Aplinkos apsaugos departamento, dokumentų, kuriuose būtų konstatuotas institucijų sprendimas, jog Kuršių marių būklei buvo padaryta esminė žala.

Jis kėlė klausimą, pagal ką tuomet buvo paskaičiuota žala, siekianti 48 mln. eurų. 

„Turime dvi ataskaitas, kuriose prokuratūros pasitelkti mokslininkai reikšmingo neigiamo poveikio nenustatė, o Aplinkos apsaugos departamento specialistų departamento ataskaitoje paskaičiuota didelė žala“, – sakė advokatas.

Anot jo, žvelgiant į tris ataskaitas, galima konstatuoti, kad tarp jų yra priešprieša. L. Sesicko teigimu, vienoje ataskaitų Klaipėdos universiteto Jūrinių tyrimų instituto mokslininkas nurodo, kad Kuršių marių vandens būklė bloga ir negerėja kasmet. 

„Nurodoma, kad ji prasta nuo 2010 iki 2020 metų imtinai, o negerėjimą sąlygojo daugybė įvairių priežasčių“, – teigė „Grigeo Klaipėdos“ gynėjas.

L. Sesickas prašyme nurodė, kad nėra jokio pagrindo teigti, jog „Grigeo Klaipėda” išleistomis nuotekomis Kuršių marioms padarė reikšmingą poveikį.

Įžvelgia norą vilkinti

Prokurorė G. Skersinskytė teisme teigė, jog prašymas turėtų būti atmestas, jis kelia klausimą, ar nesiekiama vilkinti proceso. 

„Prašymas grąžinti bylą jau buvo pateiktas raštu, buvo nagrinėtas. Šis prašymas analogiškas, labiau išplėtotas, didesne apimti, su papildomais duomenimis, tačiau kyla klausimas, kodėl pateikiamas dabar, o ne prieš tai? (...) Pateiktas dabar sukuria manymą, kad siekiama vilkinti“, – teigė prokurorė. 

Pasak pareigūnės, prašyme nurodytuose motyvuose kvestionuojamos specialistų išvados, žalos paskaičiavimo metodika ir dydis, kai kurių asmenų atsakomybė, tačiau tai ir yra bylos nagrinėjimo objektas. 

Prokurorės teigimu, kaltinamasis aktas surašytas laikantis visų numatytų reikalavimų. 

Aplinkos apsaugos departamentui (AAD) atstovaujanti advokatė Simona Drukteinienė teigė, jog didelės žalos padarymas yra vertinamasis kriterijus, kuris nėra apibrėžtas Baudžiamajame kodekse ar kitame teises akte. Tai numato ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika. 

„Bylos nagrinėjimo metu išnagrinėjus faktines bylos aplinkybes ir bus nustatyta, ar padaryta didelė žala, ar ne“, – sakė įstaigos atstovė.

S. Drukteinienės teigimu, motyvai, jog nesama nė vieno dokumento, grindžiančio padarytą reikšmingą neigiamą poveikį vandens telkiniui, nėra pakankami, jog bylos nagrinėjimas negalėtų vykti. Esą tokios interpretacijos yra palankios kaltinamiesiems. 

„Čia iš tiesų matome siekį įtikinti teismą, kad (...) žalos gamtai sąvoka tolygi Aplinkos apsaugos įstatyme ir kituose įstatymuose įtvirtintai neigiamo reikšmingo poveikio sąvokai. Mes su tuo negalime sutikti“, – kalbėjo teisininkė. 

Jos teigimu, minimos administracinės bylos nėra baigtos nagrinėti, tad motyvuoti, jog reikšmingas poveikis Kuršių marioms nėra nustatytas, yra klaidinga.

Pyko dėl paviešinto kaltinamojo akto

Prasidėjus teismo posėdžiui „Grigeo Klaipėda“ advokatas L. Sesickas taip pat pareiškė turintis procesine prasme „neįprastą prašymą“, o jį nulėmė tai, jog žiniasklaidoje jau buvo pasirodžiusios ištraukos iš „Grigeo Klaipėda“ kaltinamojo akto. 

Anot bendrovės gynėjo, teismas, reaguodamas į Klaipėdos krašto bendruomenių asociacijos advokato prašymą, išsiuntė kaltinamąjį aktą asmeniui, kuris neturėjo jokio procesinio statuso šioje byloje. Asociacija šioje byloje nėra pareiškusi jokio ieškinio. Kaltinamojo akto duomenys netrukus pateko į žiniasklaidos priemones.

„15min.lt publikacijoje atskleisti susirašinėjimai, pokalbiai, taip atskleisti jautrūs duomenys, susiję su privačių asmenų gyvenimu. Formuluotės preziumuoja asmenų kaltumą. Pažeista jų teisė į sąžiningą teismo procesą. Teismas pasidavė visuomeniniam sprendimui, kuris buvo sukurtas iki bylos pradžios”, – sakė L. Sesickas. 

Jis taip pat reiškė priekaištus ir prokurorėms Ginai Skersinskytei ir Vilijai Žukauskienei, kaltino išvažiuojamuosiuose Seimo Aplinkos apsaugos komiteto posėdžiuose galimai irgi atskleidus dalį ikiteisminio tyrimo medžiagos.

Teisininkas taip pat citavo aplinkos ministro Simono Gentvilo žodžius, kad „Grigeo Klaipėda“ savo neteisėtais veiksmais padarė milijoninę žalą.

Byloje kaltinamiesiems atstovaujantys advokatai antrino, kad dėl paviešinto kaltinamojo akto liudytojai ir specialistai gali pakoreguoti savo parodymus teismo procese.

Kaltinimai 14 asmenų

Kaltinimai šioje byloje pateikti Vakarų medienos grupės konsultantui, dabar pensininkui Arūnui Pasvenskui, „VMG Klaipėda service“ direktoriui Aivarui Petrokui, „Grigeo investicijų valdymo“ generaliniam direktoriui Robertui Krutikovui, „Grigeo Klaipėdos“ finansų direktoriui Vidmantui Mačiukui, gamybos direktoriui Žygimantui Žilevičiui, technologijų grupės vadovui Irmantui Zubrui, inžinieriui-technologui Martynui Butkevičiui, operatoriui Vasilijui Jefimovui, nuotekų valymo operatoriui Arūnui Skierui, ekologei Ritai Liakstutytei bei dviem dabar jau į pensiją išėjusiems darbuotojams Rimantui Jonui Bieliauskui bei Rimai Ivaškevičienei.

Jie kaltinami piktnaudžiavimu, dokumentų klastojimu, disponavimu suklastotais dokumentais bei aplinkos apsaugos taisyklių pažeidimu. 

Valstybei byloje atstovauja dvi Klaipėdos prokurorės – G. Skersinskytė ir V. Žukauskienė. 

Aplinkos apsaugos departamentas yra pateikęs daugiau kaip 48 mln. eurų civilinį ieškinį dėl „Grigeo Klaipėdos“ aplinkai padarytos turtinės žalos atlyginimo. Jis nagrinėjamas kartu su baudžiamąja byla. 

„Grigeo Klaipėdos“ tarša į viešumą iškilo 2020 metų sausį. Ikiteisminis tyrimas pradėtas įtarus, kad į Kuršių marias patenka nevalytos gamybinės nuotekos, o su tuo susijusi įmonės dokumentacija gali būti klastojama. Įtarta, jog įmonė nuotekas į Kuršių maras slapta leido ne vienus metus.