Vandenyne jachtoje gyvena ne Andrius Varnas, o jo dukra

Paklaustas, ką dabar veikia, po kelionės praėjus 13 metų, A. Varnas atsakė, kad dirba „Sodroje“. Ko jau ko, o humoro jausmo jis tikrai neprarado. Bet naudodamasis proga mūsų pokalbį pradėjo nuo rimtų dalykų, dėl kurių jam labiausiai skauda širdį.

Daugiau uostelių neatsirado

Kodėl Mingės uostelyje laikote savo legendinę jachtą „Ragainė II“? Jis geriausias Lietuvoje?

Šiemet jau atšventėme jo 20-metį. Per tiek laiko kito uostelio pamaryje taip ir neatsirado. Parodėme pavyzdį, atrodė, kiti seks mūsų pėdomis. Patriukšmavo dėl Šventosios uosto, ir viskas.

Pastebėjau, kad kas dvi savaites viešojoje erdvėje, interneto puslapiuose ar laikraščiuose, atsiranda žinia, jog uostelis planuojamas tai čia, tai kitur. Klaipėdoje, pietinėje uosto dalyje, uostelį statyti planuoja jau gal kokį 40 metų.

Kodėl sakote, kad neatsirado, o Dreverna, o Svencelė ir kiti?

Ten gražu, taip, bet visa bėda ta, kad į juos įplaukti jachtos negali. O juk uostai prasideda nuo įplaukų. Aplinkos ministrui Simonui Gentvilui sakiau, kad didžiausia problema Lietuvoje yra įplaukų molai. Šventojoje jų nėra, dėl jų ginčijamasi jau daugybę metų. Viduje uosto stato, neaišku, kiek milijonų sukiš, o uosto nėra, nes į jį įplaukti neina.

Ačiū Dievui, kad vietiniai prūsai kažkada sugebėjo Atmatoje pastatyti akmeninius molus, todėl į Nemuną galima įplaukti su didesnę grimzlę turinčiais laivais, su jachtomis. Drevernoje irgi nėra molo, ir Svencelėje, ten užnešama.

Bet Vidaus vandens kelių direkcija visomis išgalėmis stengiasi aktyvinti laivybą, atlieka daug gilinimo darbų.

Vidaus vandens kelių direkcija rado labai gerą maitinimosi šaltinį - gilinti kanalus. Kiekvienais metais atsiunčia žemsiurbes, gilina, pinigus moka ir moka. Turtinga šalis Lietuva. Ne, kad pastatytų molus kaip prūsai, kaip pastatė Šventojoje Smetonos laikais, žemaičiai su arkliukais nuo Skuodo suvežė akmenis, sukalė kuolus ir buvo uostas. Tų molų per tiek metų niekas nesugebėjo atnaujinti.

Einame toliau. Kintuose pastatytas uostelis už europinius pinigus, viduje viskas įrengta, viskas gerai, bet molo nėra, užneša įplauką, reikia gilinti. Jau nekalbu apie Rusnės salą. Dabar gilinamos Rusnelės žiotys. Vidaus vandens kelių direkcija galėtų vieną kartą pastatyti molus ir viskas baigtųsi.

Užtat Mingės uostas yra vienintelis. Mes galime džiaugtis, neatsiginame klientų, visi čia nori laikyti laivus, nes eina įplaukti ir saugiai stovėti.

„Nerašau knygos“

Ar Mingės uoste stovi ta pati „Ragainė II“, kuri apiplaukė pasaulį?

Ta pati. Tada 2008 m. išplaukiau iš Klaipėdos ir grįžau į ją 2010 m. Man dukra šiek tiek sumaišė kortas, ketinau vienas keliauti. Kai mes plaukėme, ji buvo 28-29 metų. Rasa buvo architektė, dirbo vienoje Bilbao architektų firmoje, bet metė darbą ir išplaukė.

Grįžęs jūs norėjote apie kelionę parašyti knygą. Gal jau išleidote?

Nerašau knygos. Mane visą laiką presinguoja leidėjas Kęstutis Demereckas.

Laukiu dukros, nes plaukiau su ja ir tuo metu su Niekšu (dukros draugas baskas). Dabar jis pusžentis, nes jau turiu anūką. Prieš tai 14 metų gyveno su dukra ir vaikų neturėjo, todėl jo pravardė buvo Niekšas. Visa Europa žinojo, kas jis toks.

Mano anūkas vadinasi Jūra Urkuiza Varnaitė. Vardas Jūra yra susijęs su vandeniu, kadangi baskai yra okupuoti ispanų, pagal ispaniškas taisykles, pirma eina tėvo pavardė, o paskui mamos.

Mes su dukra planuojame kada nors parašyti šeimos knygą, kai baigsis mūsų kelionės. Ne tik dukra buriuoja, bet ir žmona Virginija. Sūnus Šarūnas - medikas, dirba Klaipėdoje, universitetinėje ligoninėje, bet irgi buriuoja su burlentėmis ir su mano „Ragaine II“ po Baltijos jūrą.

Nuomoja jachtą nakvynėms

Viename interviu „Vakarų ekspresui“ esate sakęs, kad parduosite namą ir su žmona Virginija gyvensite jachtoje vandenyne. Ar tebeturite tokių planų?

Dabar vandenyne gyvena dukra su pusženčiu ir penkerių metų vaiku. (Rasa Varnaitė buvo pirmoji moteris, apiplaukusi pasaulį. - Autor. past.). Šiuo metu jų jachta yra iškelta ant kranto Karibų salyne. Prieš metus jie buvo Gvatemaloje, o dar prieš tai - Hondūre. Dabar ruošiasi plaukti į Panamą ir gyventi Perlų salyne, o paskui gal kraustysis į Ramųjį vandenyną.

O kaip jie užsidirba pinigų pragyvenimui?

Nuplaukia į kokį nors turtingą kraštą. Neseniai 8 mėnesius praleido Bahamuose. Tai brangi šalis, kurioje už nakvynę jachtoje moka labai gerus pinigus. Jie išnuomoja jachtos priekinę dvivietę kajutę. Jie gyvena iš jachtos nuomos.

Ar jie įsigijo savo jachtą? Ar ji prabangi?

Taip, kai grįžo iš kelionės įsigijo. Tikrai nėra prabangi, pastatyta 1976 metais. Didesnė už mano, jos ilgis - beveik 12 metrų, o mano - 10 m.

Skrenda padėti dukrai

O jūs nesiruošiate kraustytis į kokį nors vandenyną gyventi?

Ne. Mes dabar su žmona visada skrendame padėti dukrai. Šiemet reikės skristi nežinia, ar lapkritį, ar gruodį į Dominiką, padėti jai nuleisti jachtą, ją sutvarkyti ir nuplaukti su ja iki Panamos. Ji gera buriuotoja, gal net geresnė už mane. Su manimi pradėjo plaukioti nuo 13 metų, bet mano techninės žinios geresnės, kai reikia laivą patvarkyti, suremontuoti. Dabar didesnis mano rūpestis yra jinai, jos jachta, o ne mano paties problemos.

Dar ir su anūku pabendraujate.

Mokome jį lietuvių kalbos per prievartą.

Dabar plaukioja su žmona

Ar jūs pats dar plaukiojate su „Ragaine II“?

Plaukioju po Baltijos jūrą. Ne, turistų neplukdau: su žmona, su draugais. Šiemet plaukiojome palei Švedijos krantus. Pernai buvome Suomijoje, prieš tai lankėmės Riugene (Vokietija). Kiekvienais metais kažkur plaukiojame. Žmona irgi buriuoja. Klausiate, ar ji palaiko mane? Ji neturi kito pasirinkimo. Ir po Atlantą, ir po Karibus, ir po Baltijos jūrą dviese plaukiojame.

Kai grįžau iš kelionės, pradėjau bėgioti, nubėgu 6-7 kilometrus. Gyvenu šalia miško, tai darau kiekvieną rytą, nes reikia grybų pusryčiams parnešti. Žmona vis įspėja, kad neužmirščiau pasiimti maišelių.

O kur dirbate dabar?

„Sodroje“.

O kokias pareigas einate?

Pensininko. Abu su žmona ten dirbame ir esame visiškai patenkinti. Nėra ko norėti, jau įžengiau į aštuntą dešimtį. Jau vadinuosi senolis.

Kur dabar gyvenate?

Anksčiau gyvenau Klaipėdoje, iš jos išplaukiau į kelionę. Paskui atsikėliau į Kintus, pasistačiau namą. Daug metų dirbau Kintuose žuvininkystės ūkyje inžinieriumi. O dabar jau viskas, įsidarbinau kitoje darbovietėje, kuri leidžia keliauti.

O tą savo kelionę aplink pasaulį ar dar prisimenate, gal sapnuojate?

Ne. Man gaila, kad tada neturėjau daug patirties, nes dabar tikrai plaukčiau ne dvejus metus, o penkerius. Aplink pasaulį yra apiplaukusių jachtų, o mano tikslas buvo jį pamatyti. Atplaukę į bet kurią šalį mes visą laiką nuomodavomės mašiną, bendraudavome su vietiniais. Australijoje mes praleidome viso labo tik du mėnesius, o jai reikėtų skirti mažiausiai dvejus metus. O apiplaukti pasaulį galima labai greitai.

Ar neplanuojate dabar išplaukti penkeriems metams?

Nežinau, kaip bus, jeigu dukra persikels į Ramųjį vandenyną. Namą esame susitvarkę, mes su žmona galime bet kada sėsti į lėktuvą. Mes paprastai du tris mėnesius nebūname namie. Kaimynai jau priprato. Kai langai pradeda šviesti, supranta, kad jau grįžome.