Savivaldybės noras tvarkytis sudrumstė verslininkų ramybę

UAB „Narų servisas“ kapitonas Andrejus Riabovas mano, kad jo bendrovė pateko į Savivaldybės, t. y. mero Arvydo Vaitkaus, vicemero Algirdo Kamarausko, nemalonę, esą jo firma naikinama, jis varomas iš Ledo rago įlankos Smiltynėje, kur buvo išsinuomojęs krantines 25 metams.

Jis sako, kad BĮ „Klaipėdos paplūdimiai“ piktybiškai nepratęsia sutarties su jo bendrove. To priežastis - 5 dienomis pavėluota jiems parašyti laišką.

„Aš juk pristačiau dokumentus, kad moku už žemę, visus mokesčius, kad prieš tai buvusi savivaldybės valdžia leido man čia būti.

O jie davė mėnesį man iš čia išsikraustyti, ir viskas. Sako, kad vietą man turi skirti Uosto direkcija“, - aiškino A. Riabovas.

Laiko senus laivus

„Narų servisas“ kaip kooperatyvas buvo įkurtas 1989 metais. Daugybę metų jam vadovavo Andrejaus tėvas Vladimiras Riabovas.

Maždaug prieš pusmetį jis mirė, A. Riabovas tvarkosi palikimo reikalus, po mėnesio turėtų vykti „Narų serviso“ akcininkų susirinkimas, tada jis taps šios bendrovės direktoriumi.

Pasak jo, šiuo metu jis net negali kreiptis į teismą norėdamas apginti savo nuosavybę.

„Savivaldybės atstovai įsivaizduoja, kad Ledo rago įlankoje stovi daug laivų ir aš iš to gyvenu. Jie nežino, kad mes dirbame po 16 valandų, kad aš čia viską išvaliau už savo pinigus.

Be to, pas mane susirinko visas paveldas, paskutiniai keturi senoviniai uosto laivai, nes tai mano hobis: 100 metų senumo kranas, žemkasei „Sunland“ - 120 metų“, „Kintai“, - vardijo „Narų serviso“ kapitonas.

Danės upėje privatininkų nereikia

„Narų servisas“ nuomoja krantinę ir Danės upėje, Artojo gatvėje. Čia dar sovietmečiu buvo įsikūręs narų klubas. „Ir Danės upėje nori nacionalizuoti mūsų bazę. Savivaldybės atstovai taip ir sako, kad jiems privatininkų nereikia, - kalbėjo A. Riabovas.

- Dabar išardyta žuvų iškrovimo vieta prie Pilies uosto, atvaryti pontonai pas mus, pas mano kaimyną Dainių Bernotą su kranu viskas išlaužyta ir įrengta žuvų iškrovimo vieta.

Jau nebėra Danės upėje vietos žuvims iškrauti, tai jie pas mus pradėjo daryti savo krantines. Per mano kiemą, pro mano vartus žada paleisti važiuoti mašinas.

Mes prieš 32 metus ten nusipirkome bazę iš geležinkelininkų, prie pat geležinkelio tilto, kur į Joniškės gatvę eina, ją privatizavome. Mano kaimynai „Klaipėdos paplūdimiai“ nori atimti krantinę. Raštus siuntinėja, gąsdina, kad tuojau baudos bus skiriamos.

Nesuprantu, kaip taip galima. 30 metų Danės upėje buvo mūsų bazė. Iš ten mūsų narai vykdavo atlikti gelbėjimo darbų. O jie dabar nori paimti tas krantines ir nuomoti lyg jiems mažai tos Danės upės, mažai vandens.

Mes su D. Bernotu įrengėme prieplaukėlę prie raudonų sandėlių, prie geležinkelio tilto. Savivaldybė gali bet kur įrengti savo krantines, bet ji lenda ne į tas vietas, kur tuščia, o ten, kur jau kažkas padaryta.

Mums aiškinama, kad privatininkų nereikia, Savivaldybė pati tvarkysis. Į Lietuvą grįžta komunizmas“, - nuoskaudą liejo A. Riabovas.

Savivaldybė gali bet kur įrengti savo krantines, bet ji lenda ne į tas vietas, kur tuščia, o ten, kur jau kažkas padaryta.

Susikūrė bendruomenė

2008 metais klaipėdietis verslininkas Dainius Bernotas jau buvo pradėjęs remontuoti įsigytus tris griūnančius šimtamečius avarinės būklės raudonus sandėlius, pastatytus ant Danės upės kranto Artojo gatvėje 1900 metais. Uostelis ties jais buvo užverstas šiukšlėmis.

„Kai tvarkiau sandėlius, atkasiau tą upinį senovinį uostelį, senovines plytas. Jame pasistatėme savo laiviukus, o paskui po truputį prie mūsų prisirinko daugiau laivelių savininkų.

Mes samdėme sargus saugoti sandėlius, tai jie kartu prižiūrėdavo ir laivus. Gana greitai susikūrė Artojo g. sandėlių bendruomenė - apie 50 laivelių savininkų.

Pas mane žmonės nuomojasi patalpas, turi savo verslus, laiko upėje laivelius“, - pasakojo verslininkas D. Bernotas.

Pasak jo, prieš dvejus metus Savivaldybės nusprendė čia įkurti uostelį, dabar jau pradėti jo steigimo darbai. „Savivaldybės atstovai pradėjo naikinti tas vietas, kurias žmonės jau susitvarkė savo lėšomis, o laisvose vietose, kur miesto šiukšlynai, nieko nedaro.

„Klaipėdos paplūdimiai“ už biudžeto pinigus nori pirkti plaustus, daryti komercinius veiksmus. Argi jie gali sudaryti konkurenciją privačiam verslui? Manau, daroma daug pažeidimų“, - sakė D. Bernotas.

Liepė patraukti priekabas

Dalis žemės prie sandėlių priklauso D. Bernotui, pasak jo paties, o dalis - apie 8 metrų gabaliukas nuo upės yra palikta valstybės žemė. Verslininko manymu, ten net sklypo neįmanoma suformuoti, nes turi būti mažiausiai 10 metrų žemės ruožas.

Toje vietoje Artojo g. sandėlių bendruomenės nariai yra susistatę priekabėles. Reikalauta iki birželio 1 d. iš valstybės žemės jas pašalinti.

„Jiems svarbiausia atimti tai, kur žmonės kažką jau įsirengė. O paskui ką norės priims, ko nenorės - nepriims. Lėšų Savivaldybė krantinėms sutvarkyti dar net neskyrė, dar neparengti projektai.

Rašėme merui raštą. Kam naudoti biudžeto lėšas plaustams, jeigu mes patys galime juos nusipirkti ir pasistatyti, jeigu mūsų turimi senieji jiems netinka. Mes galime mokėti už tas vietas. Tegu nustato kainą, išnuomoja mums tą valstybinę žemę.

Prieš kokį mėnesį, kai pradėjo mus judinti, rašėme raštą Savivaldybei. Gavome Savivaldybės administracijos direktoriaus Andriaus Žuko atsakymą, kad reikia sudaryti sutartį su Savivaldybe ir bus galima laivus toliau laikyti.

Bet „Klaipėdos paplūdimių“ atstovai pareiškė, kad nieko nenuomos mums, kad mus išvarys, nes bus daroma rekonstrukcija. Žmonės tiesiai šviesiai sako, kad čia jau kvepia korupcija. Tiesiog tyčiojamasi iš mūsų.

Turime pasistatę ant upės kranto kioskiuką, kuriame būna sargas. Pasirodo jis trukdo, norima jį nukelti ir pasistatyti kėdę. Jau skambino iš miesto Viešosios tvarkos skyriaus, įspėjo, kad jeigu kioskiuko nepašalinsime, mums skirs baudas.

Bendruomenė jau kalba apie tai, kad reikia organizuoti mitingą“, - situaciją apibūdinti bandė verslininkas D. Bernotas.

Bando įvesti tvarką

Nors verslininkai blogu žodžiu mini BĮ „Klaipėdos paplūdimiai“ ir jiems atrodo, kad šios bendrovės vadovybė savivaliauja, iš tikrųjų taip nėra. Ji yra įpareigota Savivaldybės daryti tvarką.

„Jūs paklauskite tų žmonių, kam priklauso tos krantinės, paklauskite jų, kiek už valčių laikymą moka ir kam. Kai Savivaldybė nori įvesti tvarką, tuoj prasideda kaltinimai korupcija.

Tos krantinės yra Savivaldybės turtas. Jas sutvarkysime, pastatysime pontonus, suregistruosime visus tuos žmones, bus nustatytas mokestis ir jie toliau galės oficialiai tvarkingai stovėti prie tų krantinių mokėdami pinigus Savivaldybei.

„Klaipėdos paplūdimiai“ yra įpareigoti užtikrinti tvarką, priežiūrą ir kt. Viskas bus visiškai skaidru ir tvarkinga“, - „Vakarų ekspresui“ sakė Klaipėdos miesto vicemeras Algirdas Kamarauskas.

Kai Savivaldybė nori įvesti tvarką, tuoj prasideda kaltinimai korupcija.

Jis tikina norintis šioje srityje visiško skaidrumo ir viešumo. „Užpraėjusią savaitę buvo pakviesti visi tie žmonės. Buvo prašoma pateikti registraciją.

Paaiškinta, kad dabar gali stovėti prie tų krantinių, kad vėliau bus pastatyti pontonai, suregistruoti, patvirtinta tvarka, nustatyta, kiek kainuoja stovėjimo vieta, ir tie žmonės, kurie bus užsiregistravę, galės gauti pirmumo teisę.

Kitame Danės upės gale, prie kitų krantinių, tvarkosi koncesininkė UAB „Klaipėdos laivų remontas“. Ten yra tvarka: visi žino, kiek moka, kam, už ką, ir niekas dėl to nepyksta.

Ir čia turėtų būti ta pati tvarka, nes turtas yra Savivaldybės. O kodėl anksčiau niekas nieko nedarė, jūs kelkite tokius klausimus, tai ne mūsų reikalas. Mūsų reikalas - sutvarkyti taip, kad visiems būtų aišku, kas už ką atsako", - kalbėjo vicemeras.

Pasak A. Kamarausko, už kelis šimtus eurų nusipirkta teisė būti Smiltynėje, Ledo rago įlankoje. Sutartis pasirašyta prieš „n“ metų su visokiais pratęsimais.

„Ten tų laivelių gal 30 stovi. Pasidomėkite, kiek pajamų iš jų gaunama. Krantinės ten yra apleistos, netvarkos sočiai“, - teigė jis.

Situaciją Ledo rago įlankoje Klaipėdos uosto kapitonas Vladas Motiejūnas apibūdino taip: „Laivybai uoste netrukdo, tačiau aplinkosaugos požiūriu vieta rizikinga.“

Priminsime, kad toje vietoje yra buvusios laivų kapinės, kurios buvo išvalytos Savivaldybės iniciatyva 2014 metais.

Vicemeras tikina, kad žmonių nuo Danės krantinių niekas nevaro. „Mes turime pasitvirtinti tvarką, nusistatyti, kiek kainuoja laivo vieta. Turi visi užsiregistruoti, kas ten yra.

Mes viską norime daryti oficialiai nustatyta tvarka ir remdamiesi tuo, kad turtas priklauso Savivaldybei. Ir Smiltynėje turi būti tvarka - visur.

Negali taip būti, kad turtas valstybės, o kažkas kažką nuomojasi, kažkas už kažką ima mokestį. Klausimų yra kur kas daugiau nei atsakymų, užtat reikia tvarkytis“, - sakė vicemeras ir pridūrė, kad Savivaldybė turi kilometrus krantinių ir per vieną dieną visos jos nebus sutvarkytos.

Niekas nieko nevaro

Žigintas NARMONTAS, BĮ „Klaipėdos paplūdimiai“ direktorius Niekas, nieko nevaro. Buvome susitikę ir su vienais, ir su kitais žmonėmis, išsakėme savo pozicijas ir paaiškinome, kad yra nustatytos tvarkos, kuriomis visiems teks vadovautis.

Bendrovė „Narų servisas“ dėl Ledo rago įlankos turėjo sutartį, kuri baigė galioti gegužės pradžioje.

Dabar pagal nustatytą tvarką ji turi rašyti prašymą mums, kadangi esame įgalioti, ir nurodyti, kiek nori išsinuomoti akvatorijos ploto savo laivams laikyti. Kaip ir anksčiau, taip ir dabar jai reikės mokėti mokestį.

Esame raštu įspėję bendrovę, kad iki birželio 3 d. turi kreiptis į mus dėl laivų laikymo arba atlaisvinti teritoriją. Prašymo ji neparašė, laivų nesiruošia patraukti, tai kviesimės teisėsaugos institucijas, kad įsikištų ir atlaisvintų Savivaldybės teritoriją, nes nuomos sutartis dar ir šiandien nėra pasirašyta.

Jeigu Andrejus Riabovas ateis, pasirašysime sutartį, problemos neliks. Niekas jo nevaro iš tos Ledo rago įlankos, bet sutartis, kurioje numatytos teisės ir pareigos, reikalinga.

Dainius Bernotas 20 metų turi užsigrobęs Danės krantinę, ima mokestį iš laivų savininkų, o krantinė, visa infrastruktūra ir akvatorija priklauso Savivaldybei.

Kol kas dar nėra nustatyti nuomos įkainiai. Mes identifikavome visus laivų savininkus, visi jie parašė prašymus, išduosime jiems leidimus nemokamai laikyti laivelius iki sezono pabaigos.

Sezonui pasibaigus jie privalės laivelius išsikelti, nes miestas yra numatęs čia įrengti naują saugią plaukiojančiąją prieplauką. Prie jos bus galima laikyti laivelius, kai nuomos mokestį nustatys miesto Taryba.

Andrejus Riabovas ant Danės upės kranto turi pastatą ir įsirengęs pontoninę prieplaukėlę. Mes darysime gražią ir modernią prieplaukėlę visiems, kad viskas būtų vienoda.

Tikimės jau kitą sezoną ją turėti. Visiems laivų savininkams, kurie iki šiol čia laikė laivelius, yra numatyta pirmumo teisė čia nuomotis vietą. Kitų metų pavasarį laivų savininkai galės vėl susistatyti laivelius atgal. Niekas jų neišvaro.