Laiveliai netelpa esamuose uosteliuose

„Mūsų tikslas, kad uostelių, tinkamų laivybai, skaičius didėtų, nes laivelių regione gana sparčiai daugėja ir jie jau netelpa esamuose uosteliuose, vadinasi, visos įplaukos į uostelius yra reikalingos“, - sako Klaipėdos rajono meras Bronius Markauskas.

Tikra bėda - įplaukos į uostelius. Kai kurios savivaldybės jų neturi, pvz., Klaipėdos rajonas. Drevernos įplauka prižiūrima ir tvarkoma, Svencelė yra gavusi leidimą tvarkytis. Daugiausia problemų kyla dėl įplaukų Šilutėje ir Neringoje.

Kreipsis į ministeriją

Asociacija „Klaipėdos regionas“ rašys Aplinkos ministerijai raštą, prašys susitikti ir kalbėtis apie įplaukas. Šiuo metu norint sutvarkyti įplaukas reikalaujama pateikti istorinius duomenis, ar buvo tokios įplaukos anksčiau.

Jeigu buvo, jas būtų lengviau atstatyti, bet jeigu nebuvo, tada reikia detaliojo plano, poveikio aplinkai vertinimo ir kt., o tos procedūros užsitęsia 5-6 metus.

Be to, dabar patys vandens keliai Kuršių mariose priklauso Lietuvos vidaus vandens kelių direkcijai, o įplaukos į uostelius - savivaldybėms. Šios norėtų, kad viskas priklausytų minėtai direkcijai, tada būtų vienodas administravimas ir priežiūra.

Į Gintaro įlanką - tik su valtimi

Neringos meras Darius Jasaitis piktinosi su aplinkosauga susijusia biurokratija. Pasak jo, reikalaujama tokių dalykų, kad klumpės darosi sunkiai sunešiojamos.

Dokumentų tvarkymas užtrunka 7 metus. „Noriu pabrėžti, kad norima atstatyti tai, kas buvo, ką matome senuose atvirukuose, nekenkiant gamtai“, - sakė jis.

Kalbama apie įplauką į Gintaro įlanką, priplaukimą prie Preilos, prie Pervalkos. Tos įplaukos nėra sutvarkytos, nes negalima to daryti. Kokie nors dokumentai, ko gero, yra kur nors Vokietijos archyvuose.

Neringos savivaldybė jų neturi, tik nuotraukas, kokie laivai čia stovėdavo prieš karą. Todėl reikalaujama atlikti visas procedūras - poveikio aplinkai vertinimą ir kt.

Meras D. Jasaitis pateikė Juodkrantės uosto pavyzdį. Dėl jo sugaišta 12 metų. Ir dabar pradėtas rengti tik techninis projektas, fiziškai jis dar nestatomas.

Pasak Neringos mero, jau seniai galėjo būti valstybiniai vandens keliai ir ties Pervalka, ir ties Preila. Dabar į Gintaro įlanką gali įplaukti tik su valtimi, nėra gylio. O kažkada joje garlaiviai stovėjo.

„Nenuleidžiame rankų. Bandysime ieškoti būdų, kaip spręsti tą problemą. Judame po truputį. Nustebino Šilutės savivaldybė. Jai pavyko sumažinti 150 metrų rezervatą tam, kad upeliu galėtų plaukti laivai. Užtruko tik septynerius metus“, - pažymėjo D. Jasaitis.

Vilhelmo kanalas - vėl darbotvarkėje

Pasak B. Markausko, panašu, kad pavyks sutarti su AB „Klaipėdos vanduo“ dėl trečiosios vandenvietės sanitarinės apsaugos zonos sumažinimo vienu kilometru.

Tada atsirastų galimybė iškasti kanalą Klaipėdos miesto teritorijoje ir sujungti Vilhelmo kanalą su Kuršių mariomis įrengiant šliuzą.

Manoma, kad didelių investicijų tam kanalui nereikėtų. Tada iš Klaipėdos bus galima laisvai patekti į Minijos upės žemupį ir į visus uostelius - Dreverną, Svencelę, Mingę ir kt. Dabar plaukimas mariomis iki Minijos žemupio labai sudėtingas dėl oro sąlygų.

„Būtų gerai, jeigu tai pavyktų, mes kartu su Šilutės savivaldybe esame numatę lėšų įrengti mažąją infrastruktūrą prie Vilhelmo kanalo prieplaukos. Būtų galimybė išlipti pavalgyti ir kt.“, - sakė Klaipėdos rajono meras.

Pasak jo, jau baigtas naujo Drevernos šliuzo projektavimas. Šiemet planuojama pradėti darbus ir galbūt jau įrengti didesnį šliuzą.

Klaipėda turi savo problemų

Klaipėdos vicemeras A. Kamarauskas dėl Vilhelmo kanalo mažiau spinduliavo optimizmu. Pasak jo, jeigu „Klaipėdos vanduo“ susimažintų savo zoną kokiu kilometru, tada būtų jungtis į marias ne per Malkų įlanką, o tiesiai į Uosto direkcijos planuojamą statyti mariną.

„Turint omenyje Uosto direkcijos planus pietinėje dalyje, kasant kanalą į marias jo gruntą būtų galima panaudoti naujai teritorijai formuoti, būtų nebloga sinergija.

Žinoma, iškyla daug gamtosauginių klausimų, bet tą idėją galima vystyti į priekį. Reikia atsižvelgti į „Klaipėdos vandens“ poreikius, į finansavimo šaltinius.

Galbūt valstybė galėtų atkreipti dėmesį į naujų uostelių statybą, į vandens kelių problemų sprendimą“, - teigė A. Kamarauskas.

Anot vicemero, kalbant apie laivybos skatinimą problemų yra ir Klaipėdoje.

Danės upė yra užaugusi, reikia valyti. Reikėtų tą jos ruožą nuo Liepų gatvės tilto iki žiočių perduoti Lietuvos vidaus vandens kelių direkcijai, kad jis taptų valstybinės reikšmės vidaus vandens keliu.

Smeltalės upelį reikia valyti. Viskam reikia lėšų. Pasak A. Kamarausko, manoma, kad jas galbūt galėtų paimti iš potvynių prevencijai numatytų lėšų.