Kodėl Baltijos jūra staiga atvėso? Atsako mokslininkė

(1)

Klaipėdos universiteto Jūros tyrimų instituto mokslininkės dr. Tomos Dabulevičienės komentaras pastaruoju metu viešojoje erdvėje ypač padažnėjusiems klausimams: kodėl jūros vanduo toks šiltas, kodėl jis staiga taip atvėso? Mokslininkė sako, jog laikas visuomenei plačiau pažinti staigią vandens temperatūros kaitą lemiantį gamtos reiškinį – apvelingą. 

Jūros pokyčiai: vakar - šilta, šiandien - šalta

Pirmoji vasaros pusė buvo kaip niekad gera poilsiaujantiems Baltijos pajūryje. Oro temperatūra siekė 30 °C ir daugiau, o vandens temperatūra buvo pakilusi net kiek daugiau nei 24 °C, kas nėra itin būdinga Lietuvos Baltijos jūros vandenims.

Tačiau ne vienas poilsiautojas šiomis dienomis susimąstė, kodėl taip staiga atvėso Baltijos jūros vanduo? Pagal Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos duomenis vandens temperatūra ties Palanga pastarosiomis dienomis siekė 23-24 °C, o liepos 19 d. pažemėjo iki ~20 °C.

„Klaipėdos paplūdimiai” savo „Facebook“ paskyroje skelbė, kad liepos 19 d. 9.30 val. vandens temperatūra siekė vos 15 laipsnių. Tad kas gi lemia tokius staigius vandens temperatūros pokyčius?

Apvelingo priežastis – šiaurės krypčių vėjai

Anot Klaipėdos universiteto Jūros tyrimų instituto mokslininkės dr. Tomos Dabulevičienės, staigų vandens temperatūros pažemėjimą gali nulemti apvelingo reiškinys, arba, paprastai tariant - šaltų giluminių vandens masių iškėlimas į paviršių.

Šis reiškinys yra vėjo bei Žemės sukimosi sąveikos rezultatas ir yra gana dažnai pastebimas dideliuose ežeruose, jūrose bei vandenynuose.

Ne išimtis yra ir Baltijos jūra. Mūsų priekrantėje apvelingas formuojasi kurį laiką vyraujant šiaurės krypčių vėjams. Šiltuoju metų laiku, kuomet paviršiniai priekrantės vandenys yra nustumiami toliau nuo kranto, juos pakeičia šaltesni vandenys, pakelti iš gilesnių sluoksnių į paviršių, tad apvelingai yra charakterizuojami tam tikru temperatūros pažemėjimu.

Nesant dideliam debesuotumui vandens paviršiaus temperatūros (ang. Sea Surface Temperature, SST) pažemėjimas yra lengvai fiksuojamas palydoviniais infraraudonųjų spindulių jutikliais, kuriuos pasitelkę į pagalbą KU mokslininkai stebi bei analizuoja erdvinius jūros paviršiaus temperatūros pokyčius.

Štai kokią jūros paviršiaus temperatūrą liepos 19 d. užfiksavo palydovas (1 pav.).

1 pav. Jūros paviršiaus temperatūros (SST) žemėlapis 2021-07-19 pagal palydovinius NASA MODIS duomenis.

Matoma, kad šiauriau Klaipėdos uosto vartų temperatūra yra gerokai žemesnė, nei piečiau jo esančiuose vandenyse ir siekia apie 16°C, tuo tarpu ties Kuršių nerija vanduo vis dar įšilęs virš 20 °C.

Tai nulemia krantų konfigūracija, t.y., šiauriau esantys krantai yra išsidėstę šiek tiek kitaip, nei pietiniai, tad vyravę vėjai buvo palankesni apvelingo formavimuisi ties šiauriau esančiais krantais.

Tačiau ilgą laiką vyraujant šiaurės krypčių vėjams apvelingas yra pastebimas visoje pietryčių (PR) Baltijos pakrantėje.

Įspūdingiausias apvelingas fiksuotas 2006-aisiais

Anot dr. Tomos Dabulevičienės, ilgamečių palydovinių duomenų analizė parodė, kad apvelingo trukmė Pietryčių Baltijos jūros priekrantėje yra nuo kelių dienų iki kelių savaičių ir priklauso nuo vyraujančios vėjo krypties.

Jei šiaurės krypčių vėjai laikysis ilgiau, kurį laiką galima tikėtis žemesnės vandens temperatūros. Tipinis vandens temperatūros pažemėjimas apvelingų metu siekia 2–6 °C, tačiau itin intensyvių apvelingų metu gali siekti ir 10–14 °C.

Bene įspūdingiausias apvelingas ties mūsų krantais buvo užfiksuotas 2006 liepos mėn., kuomet vandens temperatūra priekrantėje per kelias dienas nukrito nuo ~23 iki žemiau nei 10 °C, o palydoviniai duomenys tai puikiai įliustruoja (2 pav.)

2 pav. Didžiausio apvelingo pietryčių Baltijos jūroje formavimasis 2006 m. vasarą remiantis NASA MODIS palydoviniais jūros paviršiaus temperatūros duomenimis.

Taip pat pastebima, kad vandens temperatūros pokyčiai atliepia ir oro temperatūrą, tad apvelingo sukelti vandens ir oro temperatūros pažemėjimai vasaros sezono metu gali turėti neigiamos įtakos turizmui pajūrio regionuose, kuriuose apvelingų būna gana dažnai.

Tačiau, nepaisant galimo neigiamo poveikio poilsiaujantiems prie jūros, reikia nepamiršti, kad apvelingo formavimasis yra svarbus procesas, ypač pakrančių regionams, nes sukelia vertikalų vandens maišymąsi ir atsinaujinimą.

Apvelingo sukelti staigūs jūros temperatūros, druskingumo ir maistinių medžiagų koncentracijos pokyčiai yra glaudžiai susiję su jūros priekrantės ekosistemos funkcionavimu ir gali daryti įtaką žuvų gausumui, pasiskirstymui ir rūšinei sudėčiai.

Egzistuojančių funkcinių ryšių tarp žuvų ir aplinkos veiksnių supratimas apvelingų metu pagerintų žinias, naudingas vertinant žuvų išteklius ir siekiant palaikyti tvarią žuvininkystę.

Išsamesni apvelingo tyrimai yra atliekami ecoUP podoktorantūros projekto metu, kurio tikslas – atlikti detalią priekrantės apvelingo poveikio maistinių medžiagų koncentracijos pokyčiams pietryčių Baltijos jūroje analizę ir įvertinti apvelingo poveikį Baltijos jūros ekosistemos produktyvumui ir žuvų bendrijoms.

Šis mokslinis tyrimas finansuojamas Europos socialinio fondo lėšomis pagal priemonę Nr. 09.3.3-LMT-K-712 „Mokslininkų, kitų tyrėjų, studentų mokslinės kompetencijos ugdymas per praktinę mokslinę veiklą“, ecoUP projekto sutarties Nr. 09.3.3-LMT-K-712-19-0115.

Šiuo metu skaitomiausi

Skaitomiausi portalai

Šiuo metu skaitomiausi

Šiuo metu skaitomiausi

Rašyti komentarą

Plain text

  • HTML žymės neleidžiamos.
  • Linijos ir paragrafai atskiriami automatiškai
  • Web page addresses and email addresses turn into links automatically.
Sidebar placeholder